• תנא דבי אליהו, מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             47.

Pirmiausiai turime suprasti, ką reiškia „Kūrėjo veidas“,
juk parašyta: „Paslėpsiu veidą“.
Tai geriausia suprasti iš materialaus pavyzdžio:
Jei žmogus mato savo draugo veidą, tada pažįsta jį iš karto.
Tačiau jeigu mato draugą iš nugaros,
tada nėra pilnai įsitikinęs, ir gali suabejoti,
gal tai kas kitas, ne jo draugas.
Taip ir mūsų situacijoje, juk visi žino ir jaučia,
kad Kūrėjas yra geras, o „Gero būdas yra daryti gera“.
Todėl, kai Kūrėjas daro gera kūrinijai,
kurią sukūrė savo dosnia ranka, skaitosi,
kad „Kūrėjo veidas“ yra „atvertas“, t.y. „atsuktas“ į kūriniją.
Tai reiškia, kad tada visi žino ir „pažįsta“ Kūrėją,
nes Jis elgiasi kaip ir dera savo vardui:
„Geras ir darantis gerumą“.
Kaip aukščiau yra paaiškinta apie atvirą Kūrėjo valdymą.