Prieš Toros skaitymą Šavuot šventės metu taip pat priimta perskaityti visą Megilat Rut (Rut knygą).
Aškenazių nechasidinėse bendruomenėse priimta ją skaityti iš pergamento ritinio ir pasakyti palaiminimą, panašiai kaip skaitant Kohelet knygą Sukot šventės metu ir Šir aŠirim Pesacho metu.
Kitose bendruomenėse Megilat Rut skaitoma iš knygos: iš Tanacho, ketvirtos Toros knygos (Bemidbar), kurios pabaigoje, kaip priedas, būna atspausdinta Megilat Rut, arba iš „machzoro“ Šavuot šventei.
Yra nemažai atsakymų į klausimą, kodėl išminčiai nustatė Šavuot šventės metu skaityti Megilat Rut. Čia apžvelgsime tik kai kuriuos jų.
1. Šavuot šventė – tai karaliaus Davido gimimo ir taip pat mirties diena, o Rut knyga atskleidžia, kaip moavietė Rut ištekėjo už Boazo iš Jehuda giminės ir iš šios santuokos gimė Oved – Išajaus tėvas.
O Išajus buvo Davido tėvas, ir jo palikuonis bus Mašijachas.
2. Kūrėjas liepia judėjams Šavuot šventės metu atnešti į Šventyklą „dvi duonas“ iš kvietinių miltų, nes kaip tik tuo metu kviečiai subręsta tiek, kad galima pradėti pjūtį, o įvykiai, aprašomi Megilat Rut, vystosi kaip tik javapjūtės metu.
3. Rut atspindi idealų prozelito tipą.
Rut ir jos sesuo Orpa buvo moaviečių karaliaus Eglono dukterys ir nežiūrint į tai, Rut pasiryžusi be jokių dvejonių atsisakyti nuo karališko gyvenimo, kad galėtų prisijungti prie Izraelio tautos.
Jos nesustabdė nei anytos Naomi atkalbinėjimai, nei žinia apie tai, kad Judėjoje siautėja baisus badas.
Jos siekis buvo visiškai nesavanaudiškas.
Rut tapo tikro prozelito simboliu, o jos žodžiai, skirti Naomi, bandančiai ją įkalbėti pasilikti Moave, tapo klasikiniu norinčių pereiti į judajizmą išsireiškimu: „Kur eisi tu – eisiu aš, kur nakvosi tu – nakvosiu ir aš, tavo tauta – mano tauta ir tavo Kūrėjas – mano Kūrėjas!“
Visa judėjų tauta Šavuot šventės metu yra tarsi prozelito būsenoje – užaugusi egiptietiškos kultūros prieglobstyje, patyrusi daugybę metamorfozių svetimoje šalyje, ji dabar stovi Sinajaus kalno papėdėje, pasiruošusi priimti Toros ir priedermių jungą.
Šiuo požiūriu Rut knygos skaitymas – tai vienos sudedamosios dalies skaitymas (Rut), kuri nurodo į visą visumą (Izraelio tauta).
Netgi Rut vardas duoda užuominą į joje įvykusį radikalų pasikeitimą – vardo Rut gematrija (skaitinė reikšmė) yra 606, o jei prie to skaičiaus pridėti 7 (skaičius priedermių, kurias turi vykdyti ne judėjas), gausis 613 – Toros priedermių skaičius.
Talmudas sako, kad Šavuot šventės metu reikia rūpintis ne tik sielos, bet ir kūno reikmėmis.
Juk pasakyta apie šią šventę Toroje: „Aceret Kūrėjui, jūsų Dievui“, ir kitoje vietoje – „Aceret bus jums“.
Iš čia išminčiai nurodo, kad Šavuot paskiriama per pusę Kūrėjui ir per pusę mūsų kūno reikmėms.
Senas paprotys – šio rūpesčio kūno reikmėmis rėmuose Šavuot šventės metu valgyti pieninį maistą.
Knygoje „Šir aŠirim Tora palyginama su medumi ir pienu: „Pienas ir medus po tavo liežuviu“.
Todėl Toros dovanojimo šventė pažymima tuo, kad yra valgomas pienas ir medus, simbolizuojantys Toros žodžius.
O Bemidbar knygoje, 28 skyriuje pasakyta: „...kai jūs atnešate naują auką Kūrėjui po jūsų atskaičiuotų savaičių“.
Pirmos šių žodžių raidės ivritu (מינחה חדשה לה׳ בשבעתיכם) sudaro žodį מחלב – „iš pieno“.
Žodžio חלב („pienas“) gematrija – 40.
Ir būtent 40 dienų Moše praleido ant Sinajaus kalno po to, kai jis pirmą kartą pakilo ant Sinajaus Šavuot šventės metu.
Yra dar vienas šio papročio paaiškinimas: iki Toros gavimo, judėjai nežinojo, kas yra kašrutas: įstatymai, iš esmės liečiantys mėsos vartojimą maistui, trefa ir kritusio gyvulio mėsos draudimas, taip pat gyvulio riebalų ir kraujo draudimas, o taip pat maistas, pagamintas iš pieniško ir mėsiško maisto kartu – visi šie įstatymai dar nebuvo jiems žinomi.
Ir štai staiga, 6 sivano, jie gavo visus šiuos įstatymus
iš karto ir sužinojo, kad visi jų indai nekošeriniai (todėl, kad juose
buvo gaminamas draudžiamas maistas) ir todėl jų naudoti nebegalima.
Tad jiems neliko nieko kito, kaip tik tą dieną valgyti pienišką maistą ir vaisius bei daržoves – kol jie neparuoš indų naudojimui pagal Halachos įstatymus.