• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא חדסר 

Zohar „Toros įsakymai. Vienuoliktas“ (1)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Zohar

Vienuoliktas įsakymas – atiduoti dešimtinę.
Čia yra du įsakymai:
vienas atiduoti pajamų dešimtinę,
o kitas atiduoti pirmuonis medžio vaisius.

Parašyta: „Štai daviau (הנה נתתי – hine natati) jums visą žolę, sėjančią sėklą,
kuri ant visos žemės paviršiaus“ (Berešit 1 – 29).
Čia parašyta: „Štai daviau“ – הנה נתתי.

Ir taip pat parašyta:
„Ir Levio sūnums štai daviau (הנה נתתי – hine natati) visą dešimtinę (מעשר – maaser) Izraelyje“ (Vajikra 18 – 21).
Dar parašyta:
„Ir visa žemės dešimtinė (מעשר maaser) iš žemės sėklų ir iš medžio vaisių – Kūrėjui“.

Sulam Jehuda Ašlagas

Iš tikro čia yra labai gilus dalykas,
nes „valgymo aspektas“ – tai šventų kibirkščių,
esančių klipot (netyrose jėgose) išaiškinimo paslaptis.
Valgymo dėka susijungia „šventos kibirkštys“,
esančios maiste su žmogaus siela – „mėsa“ su „mėsa“ (kūnas su kūnu),
o maisto atliekos išeina lauk.

Taip, kad per visą savo gyvenimą žmogus surenka visas „šventas kibirkštis“,
skirtas žmogaus sielos užpildymui,
nes be jų sielai trūksta tobulumo.

Pasakyta Zohare, kad Pirmam Adamui nebuvo leista valgyti mėsos, kaip parašyta:
„Štai daviau jums visą žolę, sėjančią sėklą ...jums valgymui“ (Berešit 1 – 29).
Ir ne daugiau, t.y. viską, išskyrus mėsą.

Tačiau po „Pažinimo medžio“ nuodėmės,
žmogaus „kūnas“ jau „susitepė“ ir Noachui (Nojui) buvo pasakyta:
„Kaip žaliuojančią žolę daviau jums viską“ ( Berešit 9 – 3),
t.y. netgi mėsą valgymui.