• הִנֵּה עֵין יְהוָה, אֶל יְרֵאָיו לַמְיַחֲלִים לְחַסְדּו, לְהַצִּיל מִמָּוֶת נַפְשָׁם, וּלְחַיּוֹתָם, בָּרָעָב. תהלים לג' – יח', יט'. שלבי הסולם, מועדים, מסרת גיבורים ביד חלשים Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu. (Tehilim 33 – 18, 19)

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא חדסר 

Zohar „Toros įsakymai. Vienuoliktas“ (1)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Zohar

Vienuoliktas įsakymas – atiduoti dešimtinę.
Čia yra du įsakymai:
vienas atiduoti pajamų dešimtinę,
o kitas atiduoti pirmuonis medžio vaisius.

Parašyta: „Štai daviau (הנה נתתי – hine natati) jums visą žolę, sėjančią sėklą,
kuri ant visos žemės paviršiaus“ (Berešit 1 – 29).
Čia parašyta: „Štai daviau“ – הנה נתתי.

Ir taip pat parašyta:
„Ir Levio sūnums štai daviau (הנה נתתי – hine natati) visą dešimtinę (מעשר – maaser) Izraelyje“ (Vajikra 18 – 21).
Dar parašyta:
„Ir visa žemės dešimtinė (מעשר maaser) iš žemės sėklų ir iš medžio vaisių – Kūrėjui“.

Sulam Jehuda Ašlagas

Iš tikro čia yra labai gilus dalykas,
nes „valgymo aspektas“ – tai šventų kibirkščių,
esančių klipot (netyrose jėgose) išaiškinimo paslaptis.
Valgymo dėka susijungia „šventos kibirkštys“,
esančios maiste su žmogaus siela – „mėsa“ su „mėsa“ (kūnas su kūnu),
o maisto atliekos išeina lauk.

Taip, kad per visą savo gyvenimą žmogus surenka visas „šventas kibirkštis“,
skirtas žmogaus sielos užpildymui,
nes be jų sielai trūksta tobulumo.

Pasakyta Zohare, kad Pirmam Adamui nebuvo leista valgyti mėsos, kaip parašyta:
„Štai daviau jums visą žolę, sėjančią sėklą ...jums valgymui“ (Berešit 1 – 29).
Ir ne daugiau, t.y. viską, išskyrus mėsą.

Tačiau po „Pažinimo medžio“ nuodėmės,
žmogaus „kūnas“ jau „susitepė“ ir Noachui (Nojui) buvo pasakyta:
„Kaip žaliuojančią žolę daviau jums viską“ ( Berešit 9 – 3),
t.y. netgi mėsą valgymui.