„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

אֱלֹהֵינוּ וֵאלֹהֵי אֲבוֹתֵינו מְחוֹל לַעֲוֹנוֹתֵינו בְּיוֹם הַכִּפּוּרִים הַזֶּה בְּיוֹם סְלִיחַת הֶעָוֹן הַזֶּה, בְּיוֹם מִקְרָא קֹדֶשׁ הַזֶּה מְחֵה וְהַעֲבֵר פְּשָׁעֵינוּ מִנֶּגֶד עֵינֶיך. תפילת יום כיפורים Kūrėjau, mano tėvų Dieve, atleisk mūsų nuodėmes šią Jom Kipurim dieną, šią atsiprašymo už nuodėmes dieną, šią šventą dieną, ištrink ir pašalink mūsų nusikaltimus iš mūsų akių. (Iš Jom Kipurim maldos)

Rabi Jehuda Leib aLevi Ašlag gimė 1885 m. (5646 metais 5-tą tišrei

mėnesio dieną pagal judėjų kalendorių) rabi Simcha Levi šeimoje.

Jau nuo ankstyvos vaikystės jam buvo skirta tapti didžiu žmogumi.

Jo sūnus pasakojo, kad kai Baal aSulamas buvo septynerių, jis gulėjo

lovoje ir staiga jam ant galvos nukrito knyga.

Jis paklausė tėvo, kas tai per knyga.

Tėvas jam atsakė, kad ši knyga angelams, o ne žmonėms.

O vaikas atsakė:

„Jei jau šitą knygą atspausdino, tai ženklas, kad ji skirta visiems žmonėms”.

Tėvas pasakė:

„Bet ne tau”.

Vaikas širdy tarė sau, kad jei knyga atspausdinta, vadinasi ji skirta visiems žmonėms.

Ir nuo to laiko pradėjo domėtis šia knyga.

Tai buvo kabalos knyga ir jos šventa šviesa rado atgarsį jo širdyje ir sieloje.

Baal aSulamo mama buvo puiki ugdytoja, niekada nebausdavo vaikų jų

prasižengimo metu.

Visada palaukdavo keletą dienų, ir tuomet primindavo vaikui tai, ką jis iškrėtė.

Tada ramiais nervais įkrėsdavo jam į kailį, kad pamokytų jį.

Auklėjimas, kurį gavo mūsų mokytojas vaikystėje, neabejotinai didele

dalimi prisidėjo prie puikios jo asmenybės susiformavimo.

Pasakojo ponia Bat Ševa Raichberd, mūsų mokytojo duktė:

„Iki dešimties metų mano tėvas ir mokytojas buvo vienintelis vaikas

šeimoje. Jis buvo be galo gabus.

Jo tėvai jį labai lepino, bet kartu dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai auklėjamas.

Jie prižiūrėjo, kad jis kiekvieną vakarą eitų laiku miegoti.

Jis apsimesdavo, kad miega ir kai tėvai sumigdavo, atsikeldavo ir

užsidegęs žibalinę lempą po stalu, mokydavosi iki aušros.

Taip augo mūsų mokytojas - šventume ir tyrume.

Nuo jaunumės jo siela labai troško pakilti į aukštumas, į tai, kas paslėpta, išaukštinta.

Jo sielą pakylėdavo ir džiugindavo jausmai ir mintys, susiję su galimybe

ateiti prie Kūrėjo artumo, jis troško pažinti tai, kas iš tiesų svarbu, Kūrėjo karalystės esmę.