1906 metais, būdamas dvidešimties metų, mūsų mokytojas sukūrė šeimą su Rivka Roza Abramovič (Baal aSulamas ir jo žmona buvo trečios eilės pusbroliai).
Mokytojo žmona buvo
šešiolikos metų, kai jie susituokė. Ji buvo kilusi iš Prusovo miestelio.
Jinai pagimdė jam vienuolika vaikų.
Pirmagimis - pirmas ir pats svarbiausias visame kame, kas liečia šventumą - buvo mūsų mokytojas rabi Baruch Šalom aLevi.
Trys vaikai mirė dar
būdami maži, tačiau apie tai nėra tikslių duomenų.
Kiti septyni vaikai: trys sūnūs - rabi Jakov Ašlag, rabi Šlomo Benjamin Ašlag, rabi Moše Menachem Aron Ašlag, ir keturios dukros - Sara Brodčik, Bat Ševa Raichberd, Debora Vaicman ir Menucha Verdiger.
Baal aSulamo duktė Bat Ševa Raichberd pasakojo:
„Lenkijoje buvo
priimta, kad kiekvienas ką tik sukūręs šeimą ješivos mokinys, būtų
išlaikomas uošvio, jei pastarasis buvo pasiturintis žmogus.
Iš tikro, uošvis aprūpindavo visus jo poreikius, kad šis galėtų atsidėti vien tik Toros mokymuisi ir dvasiniam darbui be jokių papildomų rūpesčių.
Iš tiesų, mano mamos tėvai buvo labai turtingi žmonės, todėl po
vestuvių mano tėvas su mano mama gyveno Prusovo miestelyje, išlaikomi
mamos tėvų.
Tačiau žento elgesys uošviams atrodė labai keistas ir nepriimtinas: kiekvieną naktį, pirmą valandą po vidurnakčio jis keldavosi dirbti Kūrėjui - skirtingai, nei kiti miestelio gyventojai, kurie keldavosi ryte.
Visą laiką jis buvo pasinėręs į Torą
ir į maldą.
Ir be šių dalykų mano tėvui daugiau niekas neegzistavo.
Todėl jie pradėjo rodyti jam priešiškumą ir ėmė nuteikinėti dukrą prieš
vyrą.
Mano tėvas ir mama labai kentėjo dėl jų priešiško elgesio ir spaudimo, todėl nusprendė palikti Prusovą ir persikelti į Varšuvą.
Varšuvoje mano tėvas toliau tęsė Toros studijas ir dvasinį darbą.
Kartais jis nuvykdavo pas rabi Meir Šalom Rabinovič, admor iš Kalušin.
Pasilikdavo pas jį trims mėnesiams, kuriuos praleisdavo visiškai pasinėręs į jo mokymą ir po to grįždavo namo.
Praktiškai visą savo gyvenimą mano motina buvo šeimos maitintoja, ji
rengė vaikus, rūpinosi visais jų poreikiais ir netgi sugebėjo
pasirūpinti jų vedybomis.
Vėliau ji pati užsiėmė mano tėvo knygų
pardavimu.
Viską darė viena pati, nes jos tėvai, nors ir buvo turtingi,
niekuo jai nepadėjo.
Mano tėvas ir mokytojas niekada neužsiėmė jokiais piniginiais reikalais“.