5 avo – švento Ari mirties diena. Šią dieną ravas Baruchas su savo
mokiniais visada vykdavo į Cfatą, prie Ari kapo.
Išvykdavo 5 avo dienos
išvakarėse ir pirma jų kelionės stotelė buvo Tverijoje, pas rabi
Josefą Drori.
Tą naktį jie beveik nemiegodavo, nes rengdavo vaišes, kurios
baigdavosi labai vėlai.
Ravas Baruchas, kuris tuo metu būdavo ypatingame
susijungime su Kūrėju, atverdavo Toros paslaptis bei darbo Kūrėjui aspektus, o
po to, antrą valandą nakties, visi pradėdavo naktinę pamoką, trukdavusią iki
pat ryto.
Ryte, po rytinės maldos ir trumpų pusryčių, išvykdavo į Cfatą, prie
švento Ari kapo.
Čia, kaip ir prie rabi Šimono kapo, ravas Baruchas pabūdavo
labai trumpai.
Jis prieidavo prie kapo, ir stovėdavo užmerktomis akimis, absoliučiame susikoncentravime ir susijungime su Pasaulių Karaliumi, pasinėręs šventuose savo apmąstymuose ir mintyse.
Kartą, kai ravas Baruchas atvyko prie Ari kapo, čia stovėjo judėjas su
Psalmėmis rankose ir garsiai raudojo.
Kai ravas Baruchas pamatė jį, pasakė:
„Negaliu
šito pakęsti“.
Ir iš karto išėjo, pabuvęs ten gal tik pusę minutės.
Ravas
Baruchas negalėjo pakęsti to, kad žmonės, kurie visus metus neturėjo jokio
sąlyčio su švento Ari mokymu, prisimindavo jo šventumą tik per jo mirties
metines ir ateidavo prie jo kapo su savo materialiais prašymais.
Iš tikro, čia yra
du neigiami aspektai:
1) Jie neturi jokio ryšio su šiuo teisuoliu;
2) Jie prašo tik materialių prašymų.
Aplankę kapą jie grįždavo į Tveriją, į viešbutį ir čia ravas Baruchas
surengdavo vaišes, skirtas Ari mirties metinėms pažymėti.
Kadangi tuo metu
galiojo devynių dienų draudimas valgyti mėsą ir gerti vyną (nuo 1 iki 9 avo
dienos), tai vienas iš bendruomenės garsiai užbaigdavo skaityti traktatą, kad
būtų galima gerti vyną ir valgyti mėsą.
Kaip yra pasakyta Talmudo traktate
Psachim:
„Nes džiaugsmas yra tik kai valgoma mėsa ir geriamas vynas“.
Ir iš
tiesų, tarp jų tvyrojo džiaugsmas – šventumo džiaugsmas.
Džiaugsmas, kuris gali atsiverti tik tarp einančių tikro darbo Kūrėjui keliu.