Mūsų mokytojas Baal aSulamas jaunystėje buvo Rabi Meir Šalom Rabinovič, Admor iš Kalušin mokinys.
Ir kiekvieną naktį antrą valandą po vidurnakčio ateidavo mokytis kartu su juo.
Mūsų
mokytojas pasakojo apie Admor iš Kalušin:
Būdavo, jis nemiega Šabato naktį, ir žingsniuodamas po kambarį pirmyn ir atgal, absoliučiame susiliejime su Kūrėju, visą naktį kartoja vieną sakinį:
„Kūrėjas yra Dievas, ir nieko nėra - tik Jis…”.
Po Admor iš Kalušin mirties, Baal aSulamas tapo jo
sūnaus, rabi Jehošua Ašer iš Prusovo, mokiniu.
Admor iš Prusovo žinojo ypatingą Baal aSulamo lygį, ir dažnai pasisodindavo jį šalia savęs.
Baal aSulamas pasakojo, kad nežiūrint į tai, jog po Admor iš Kalušin mirties jo sūnus tapo mokytoju vietoje tėvo, Baal aSulamas tris metus nėjo pas jį mokytis.
Bet po to vis tik savo sprendimą pakeitė.
Ir nors jis nelabai kreipė dėmesį į sapnus, o ypač jaunystėje, tačiau be kitų dalykų, padėjusių apsispręsti, buvo sapnas, kurį susapnavo praėjus trims metams po Admor iš Kalušin mirties.
Sapnas aplankė jį beveik
prabudus: štai, jis sėdi tarp Admor iš Kalušin ir tarp jo sūnaus
Admor iš Prusovo.
Admor iš Kalušin rodo jam į sūnų ir sako: „Keliauk pas jį“.
Pasakojo Baal aSulamo anūkė Rachelė Levi, kad kai gimė jos
pirmas sūnus, paprašė senelio, kad suteiktų vaikui vardą.
Jis
atsakė, kad per apipjaustymo šventę pats pasakys jai vaiko vardą.
Ir apipjaustymo
dieną Baal aSulamas pasakė jai, kad vaikas bus vardu Jehošua Ašer, pagal
jo mokytojo Admor iš Prusovo vardą.
Admor iš Prusovo skyrė du žmonių tipus.
Pirmasis tipas - tai žmonės, kurie priklausė daugumai, tai yra tie, pas kuriuos dar neatsivėrė vidinis tiesos taškas, ir jų negalima mokyti dirbti Kūrėjui iš tiesos aspekto. Todėl juos admor iš Prusovo mokė bendrai priimtu būdu.
Kaip pasakė Rambamas: „Kai mokomi maži [vaikai], moterys ir paprasti
žmonės, jie mokomi dirbti iš baimės ir kad gauti užmokestį.
Ši paslaptis atveriama jiems po truputį, kol padidės jų supratimas bei ateis papildoma išmintis, ir jie yra pratinami prie šito dalyko iš lėto“.
Paaiškino mokytojas: yra tokių vyrų, kurie yra moterų ir mažų vaikų
lygyje.
T.y. moteriška savybė išreiškia trūkumo aspektą, ir tai parodo
žodis נקבה nekeva („moteris“), nuo žodžio נקב nekev, t.y.
trūkumas.
Tai reiškia, kad žmogus, kurio visas gyvenimas paremtas trūkumų, t.y. noro gauti malonumą, užpildymu, išminčių kalba yra vadinamas nekeva („moteris“).
Yra žinomas pasakymas: „Neturi jėgų, kaip moteris“.
Jame kalbama apie
žmogų, neturintį jėgų suvaldyti savo norą gauti malonumą, ir šis noras
valdo jį patį, o visas žmogaus tikslas yra tik užpildyti savo troškimus
ir trūkumus.
„Maži vaikai“ reiškia, kad nėra pakankamo svarbumo jokiam
dalykui.
Kaip ir materialioje realybėje - kai mažas vaikas nori kokio
daikto, verkia dėl jo „kruvinomis ašaromis“, o kai jį gauna, po kelių
minučių atsibosta ir vaikas jau verkia, norėdamas kito.
Taip ir šie žmonės - jie neturi stipraus noro dvasingumui ir „yra panašūs į vėjo plaikstomus šiaudus“.
Kita vertus, pas admor iš Prusovo buvo keletas žmonių, kurie iš
tikrųjų tarnavo Kūrėjui ir suprato dvasinio darbo reikšmę ir svarbą.
Juos admor vedė tiesos keliu - taip vadinamu asmeniniu (individo) keliu.
Ir tarp tų nedaugelio buvo mūsų mokytojas rabi Jehuda aLevi Ašlag.
Šiuos savo mokinius admor iš Prusovo mokė pagal Pšischa-Kocko sistemą (tai chasidizmo mokyklos, kurios pabrėžė kuklumą, mokymą, griežtą įstatymų laikymąsi, pastovų darbą su savimi) ir būtent šiuo metodu buvo mokomas mūsų mokytojas Baal aSulamas.