Paaiškinsime, kokia yra didelė blogybė žmogui,
atliekant vieną iš 365 priedermių „nedaryk“,
kurių negalima daryti.
Ir taip pat nevykdant vieną iš 248 veiksmo priedermių „daryk“,
kurias mums įsakyta vykdyti.
Yra žinoma, kad žmogaus kūnas nėra pats žmogus,
o tik vadinamas žmogaus kūnu (בשר – basar, mėsa).
Kaip parašyta: „Oda ir mėsa aprengsi mane, kaulais ir gyslomis apipinsi“ (Jobas 10 – 12),
arba: „Ant žmogaus kūno neužtepk (aliejaus)“ (Šmot 30 – 32).
Iš tikro žmogus – tai vidinė pusė, o kūnas tik vienas iš „rūbų“,
kuriuo apsirengia (intelektuali) protinė siela נפש השכלית – nefeš asichlit gyvenimui mūsų pasaulyje.
Ir po mirties yra „nuvelkamas“ nuo žmogaus šis drabužis,
ir žmogus „apvelkamas“ kitu skaidriu, švariu dvasiniu „drabužiu“.
Kaip parašyta:
„Nusivilkite išteptus (išmatomis) drabužius ... ir apsirenkite kitais drabužiais“ (Zacharija 3 – 4).
Ir tai vadinasi išminčių dalis.
Kaip siuvėjas pasiuva drabužius, kurie atitinka kūno dalis,
taip Kūrėjas padarė kūną, kuris pilnai atitinka sielos dalis,
t.y. 248 organus ir 365 gyslas.
Ir gyslos sujungia šiuos organus bei perduoda kraują ir gyvybę iš vieno organo kitą,
kaip vamzdžiais.
Po kūno sukūrimo, įpūtė Kūrėjas „gyvybės sielą“ נפש חיה – nefeš chaja.
Ši siela taip pat yra sudaryta iš 248 dvasinių organų ir 365 gyslų,
kuriuos Kūrėjas aprengė į 248 kūno organus ir 365 gyslas.
Iš tikro sielos organai veikia kūno organų pagalba, kaip „kirvis medkirčio rankoj“.
Ir todėl kūno organai gali atlikti savo funkcijas, tol kol juose yra siela,
t. y. „akis gali matyti, o ausis gali išgirsti“.
Tačiau kai dingsta siela, užtemsta akys ir išnyksta visi jutiminiai organai.
Ir tuo pačiu būdu 365 dvasinės sielos gyslos „apsirengia“ 365 kūno gyslomis.
Šiomis kūno gyslomis teka kūno maistas – kraujas į 248 organus,
o dvasinėmis gyslomis teka dvasinis maistas, aprūpinantis 248 sielas organus.
Ir po mirties nebelieka kūno organuose ir gyslose jokios gyvybės,
t. y. jie suyra ir supūva, kaip nebuvę.
Iš tikro žmogus yra tik „protinė siela“ נפש השכלית,
sudaryta tik iš priedermių (248 – daryk ir 365 – nedaryk),
bei „apsirengusi“ kūno drabužiu mūsų pasaulyje,
ir kuri (siela) su kūno mirtimi nemiršta.
Ir žinok, kad po Pirmo Adamo nuodėmės, ir valgymo nuo „Gėrio ir blogio pažinimo medžio“, siela ir kūnas susijungė su gėriu ir blogiu.
Ir tai yra „gyvatės nešvarumas“ זוהמה הנחש – „zohema anachaš“, kuriuo ši gyvatė pripildė Adamą ir Chava (Ievą), todėl šis nešvarumas sąlygojo visas ligas, pažeidimus ir mirtį sieloms bei kūnams.
Apie tai parašyta:
„Tą dieną kai suvalgysi nuo jo (Pažinimo medžio) mirtimi numirsi“ (Berešit 2 – 17),
t. y. מות תמות – (mot tamut) „mirtimi numirsi“ (du kartus).
Tai reiškia, kad numirsi sielos mirtimi ir kūno mirtimi.
Iš tikro, kai žmogus nusidėjo su „Gėrio ir Blogio Pažinimo medžiu“,
tuo jis sąlygojo sumaištį visuose pasauliuose,
todėl nėra jokio dalyko, kuris nebūtų sudarytas iš gėrio ir blogio.