kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה 

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį



20.


Iš tikro viso pasaulio „Galutinis ištaisymas“ bus viso pasaulio žmonių „įėjimas“ į šią darbo Kūrėjui paslaptį.
Kaip parašyta:
„Ir bus Kūrėjas visos žemės Karalius, tą dieną bus Kūrėjas vienas ir Jo vardas vienas.“ (Zachrija 14 – 9).
Ir būtent pabrėžė aiškiai:
„Tą dieną” ir ne anksčiau,
taip pat parašyta:
„Ir prisipildys žemė Kūrėjo pažinimo“ (Ješaja 11 – 9),
„Ir trokš Jo (Kūrėjo) visos tautos“ (Ješaja 2 – 2).


Iš tikro Izraelio vaidmuo prieš visą pasaulį yra panašus į mūsų „šventų tėvų“ vaidmenį prieš Izraelio tautą.
Žinome, kad „tėvų nuopelnai“ padėjo mums „išsivystyti“ ir „ išsityrinti“,
ir tapome verti Toros gavimo.
Ir jei ne „mūsų tėvai“, kurie vykdė Torą, dar prieš Jos davimą,
mes suprantama nebūtume šlovingesni už kitas pasaulio tautas, kaip parašyta 19 sk.


Todėl Izraelio tautai yra „įpareigota“ dėka užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“
(dėl Kūrėjo, dėl Toros) pasiruošti patiems ir paruošti visą pasaulį šiai šlovingai misijai.
Tai reiškia, kad visas pasaulis turi „išsivystyti“ iki tokios pakopos,
jog galėtų priimti šį išaukštintą „meilės artimui“ mentalitetą.
Ir tai yra „laiptai“ į kūrimo tikslą, t.y. į „susiliejimą“ su Kūrėju.


Iš tikro kiekviena priedermė, kurią vykdo kiekvienas atskiras Izraelio (Isra El – Tiesiai į Kūrėją) žmogus, kad „suteikti malonią dvasią Kūrėjui“, o ne iš meilės sau,
prideda dalį į bendrą pasaulio vystymąsi ta linkme.


Tačiau šis dalykas negali būti atliktas iš karto, o tik laipsniškai ir pakopomis – pamažu, pamažu,
kol susikaupia pakankamas kiekis, kuris gali „persverti“ visą pasaulį į reikiamą „tyrumo“ pusę.
Ir išminčiai tai vaizdingai palygino su „svarstyklių“ lėkštėmis,
kurių persvėrimas į šlovės pusę priklauso nuo viso Izraelio įvykdytų priedermių skaičiaus.