• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                               24.

Ir dėl šio būtinumo Tora buvo duota tik Izraelio tautai,

t.y. tik Abrahamo, Icchako ir Jakovo palikuonims.

Juk iš tikro net negalėjo ateiti į galvą mintis,

kad kas nors kitas supras ir priims šią idėją!

Iš tikro dėl šios priežasties Izraelio tauta pasidarė lyg „koridorius“ (perėjimas),

per kurį gali pasklisti tyrumo ir šventumo „kibirkštys“ visai žmonių rasei po visą pasaulį.

Todėl šios tyrumo ir šventumo „kibirkštys“, didėja kiekvieną dieną,

kaip žmogus, kaupdamas turtą, vis prideda kiekvieną dieną iki trokštamo dydžio.

Tai reiškia, kad žmonija turi išsivystyti ir ateiti į supratimą,

koks malonumas ir kokia ramybė slypi „artimo meilės“ kibirkštyse.

Ir tada visi supras, kaip galima persverti „lėkštę“ į nuopelnų pusę ir įvesti save į „Kūrėjo  jungą“,

o nuodėmių (kaltės) „lėkštė“ dings iš žemės...