51.
Iš tikro paaiškinome du „paslėpto Kūrėjo valdymo“, kurį jaučia žmonės,
aspektus, t.y. „viengubą paslėpimą“ ir „paslėpimą paslėpime“.
„Viengubas paslėpimas“ reiškia,
kad yra paslėptas Kūrėjo „veidas“, ir atverta tik Jo „nugara“.
Todėl tada tikima, kad Kūrėjas sąlygoja žmonėms kentėjimus kaip bausmę,
tačiau jiems sunku visada pažinti Kūrėją „iš nugaros“,
ir kartais yra ateinama prie prasižengimo.
Tačiau vis tik toks žmogus yra vadinasi „nevisiškas nusidėjėlis“.
Tai reiškia, kad žmogaus prasižengimai yra panašūs į klaidas,
nes ateina dėl daugelio kentėjimų,
ir jis dar tiki „valdymu užmokesčiu ir bausme“.
52.
„Paslėpimas paslėpime“ reiškia,
kad netgi Kūrėjo „nugara“ yra paslėpta nuo žmogaus.
Tai reiškia, kad žmogus netiki Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“,
todėl jo daromi prasižengimai skaitosi kaip „tyčiniai nusikaltimai“.
Ir tokie žmonės vadinami „visiškais nusidėjėliais“,
nes jie neigia Kūrėją ir sako,
kad Jis visai „nevaldo ir neprižiūri“ savo kūrinių.
Ir tokie žmonės pripažįsta „avodą zarą“ (stabmeldystę),
kaip parašyta Toroje:
„Nes nusisuko į „kitus dievus“.