• תנא דבי אליהו, מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     53.

Iš tikro reikia žinoti, kad visas pagrindinis darbas,
vykdant Torą ir priedermes laisvo pasirinkimo keliu,
yra būtent šiuose dviejuose paslėpimuose.
Apie ši laiką pasakė Ben Ha Ha:
„Pagal pastangas ir atlygis“ (Avot 5 – 21).

Todėl, kai Kūrėjo valdymas yra paslėptas ir galima matyti tik Kūrėjo „nugarą“,
tada panašiai, kaip matant bičiulį iš nugaros,
galima suabejoti, gal tai kas kitas.
Ir tokioje būsenoje žmogus visada turi pasirinkimą,
ar vykdyti Kūrėjo valią, ar prasižengti (neduok dieve).

Taip yra todėl, kad ateinančios pas žmogų bėdos ir kentėjimai,
atneša jam abejones Kūrėjo valdymu kūriniais:
ar tai būtų paprastas paslėpimas, atnešantis „klaidas“,
ar tai būtų dvigubas paslėpimas, atnešantis „tyčinius nusikaltimus“.
Tačiau vienaip, ar kitaip žmogus randasi didelėje sumaištyje ir įtampoje.
Apie šį laiką parašyta:
„Viskas, kas yra tavo rankose daryk iš visų jėgų“ (Koheletas 9 – 10).
Ir žmogus negali nusipelnyti „Veido atvėrimo“,
tai reiškia absoliutaus Kūrėjo gerumo, tol kol pasistengs ir atliks viską,
kas tik įmanoma, todėl:
„Pagal pastangas ir atlygis“.