kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועל מה שאתה כותב לי: "מכיר אני בשעור גדול עד אין ערך, כמה שאני צריך לסגופים חיצונים לתקן את החיצוניות שלי". עד כאן דבריך. אומר אני, שאין אתה צריך לסגופים, ואין אתה צריך לתקן את החיצוניות. בעה''ס, אגרות קודש Tu man rašai: „Aš visiškai žinau, kiek man reikia išorinių kentėjimų, kad ištaisyčiau savo išorinę pusę“. Pasakysiu: Tau nereikia kentėjimų išvis, tu visai neturi ištaisyti savo „išorinės“ pusės. (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

שערי קדושה חלק ב שער ה  

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

 
 
 

Uždaryti užduotį



Apie uždraustas (blogas) savybes



4.


Veidmainiavimas ir pataikavimas.
Tai viena iš keturių grupių, kurios nemato Šchinos veido.
Tai reiškia, kad žmogus paniekina Kūrėjo garbę,
pataikaudamas ar veidmainiaudamas nusidėjėliui.
Kaip parašyta:
„Tas kas sako nusidėjėliui:
„Tu teisus“, tą prakeiks nacijos ir nekęs
tautos“ (Mišlei 24 – 24).


Iš tikro, jei žmogus veidmainiauja ir pataikauja tam, kuris nėra nusidėjėlis,
žmogus savo viltis deda tik į žmogų, užmiršdamas Kūrėją.
Kaip parašyta:
„Prakeiktas vyras, kuris pasikliaus tik žmogumi“(Jeremija 17).


Pasakė mūsų mokytojai:
„Trys yra nekenčiami Kūrėjo, vieną kalbantys burna, o kitą – širdimi“ (Talmudas, Psachim).
Taip pat pasakė išminčiai:
„Kiekvienas veidmainis krenta į gehinomą“(Talmudas, Sota).


Dar pasakyta:
„Kiekviena bendruomenė, kurioje klesti veidmainiavimas ir pataikavimas, yra paniekinta“ (Talmudas, Sota).
Pasakyta:
„Kiekvienas, besimokantis Torą (talmid chacham), jei vidus neatitinka išorę, vadinamas šlykščiu“ (Talmudas, Joma).


Apgavystė.
Čia yra dvi dideles blogybes:
viena tai melas ir veidmainiavimas.


Kita blogybė, tai prilygsta vagystei ir sukčiavimui.
Ir blogiausia tai, kad yra niekinamas ir menkinamas Kūrėjas, nes manoma, kad Kūrėjas nemato žmogaus apgaulės.
Kaip pasakyta:
„Neapgaudinėkite savo artimo, bijokite Kūrėjo“ (Vajikra 25 – 17).
Tai pat pasakyta:
„Negyvens Mano namuose apgavikas“ (Tehilim 101 – 7).