• תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    54.

Tačiau paskui, kai Kūrėjas mato,
kad žmogus užbaigė reikiamų pastangų kiekį,
t.y. kai žmogus įvykdė viską,
ką turi padaryti savo laisvu pasirinkimu ir sustiprėjimu tikėjime į Kūrėją.
Tada Kūrėjas padeda žmogui ir jis nusipelno „atviro valdymo“ suvokimo,
t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo,
ir tada žmogus padaro absoliučią „tšuvą“ (sugrįžimą, atgailą).
Tai reiškia, kad žmogus „susijungia“ su Kūrėju visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis,
kaip natūraliai ir turi būti „atviro valdymo“ aspekte.