Taigi, mūsų mokytojas Baal aSulamas įrodė visiems tiems taip vadinamiems Jeruzalės „kabalistams“, kurie laikė save iškiliaisiais ir didžiaisiais kartos žmonėmis, kad jie yra visiškai ne „Karaliaus rūmų viduje“, o išorėje, ir kad jie veltui švaisto savo laiką tuščioms fantazijoms.
Jis taip pat pasakė jiems, kad jie netgi daro didelę nuodėmę, sakydami, kad nėra, apsaugok dieve, kabaloje vidinės pusės ir kad nėra joje logiškos ir gilios išminties. Ir kad tai tik paprasčiausias „žodžių rinkinys“.
Ir maža to, dar teigia, kad rabi Chaimas Vitalis ir taip pat pats šventasis Ari nepasiekė jokio supratimo ir išminties, bet buvo tokie pat „akli“, kaip ir jie patys!
Todėl savaime suprantama, kad jų tarpe kilo labai didelis priešiškumas Baal aSulamo atžvilgiu.
Toks, koks yra priešiškumas viskam, kas susiję su šventumu. Ir toks priešiškumas, koks buvo išminčiams Ramchaliui, Baal Šem Tovui, ir Rambamui, kuris kilo būtent iš kartos „didžiųjų“ pusės.
Tačiau praėjus tam tikram laikui buvo atskleistas tikras, nepaprastai aukštas šių šventų Izraelio išminčių lygis. Bet toks buvo ir priešiškumas jiems.
O kas atsimena šiandien tuos prieštaraujančius šventumui?
Juk šventumas išlieka visu savo pilnumu ir grožiu, ir būtent tie, kurie susilieję su juo - jie atsimenami amžiams.
Tuo tarpu tie priešiški ir keikiantys - ir vieni, ir kiti dingsta be jokio pėdsako.
Pasakojo rabi Pinchas Brandvain:
„Kartą mūsų mokytojas Baal aSulamas pasakė mano tėvui rabi Jakovui Mordechai, kuris buvo jo mokinys, kad tas priešiškas nusiteikimas jo atžvilgiu yra ne ką mažesnis už tą, kuris savo laiku buvo kilęs ir prieš rabi Chaimą Vitalį.
Ir keletą kartų yra užsiminęs mano tėvui, jog jis praeina tai, ką teko praeiti palaimintos atminties išminčiui Ari ir jo mokiniams“.
Rabi Šmuel Meincberg pasakojo:
„Netoli mūsų mokytojo Baal aSulamo gyveno ješivos „Ec chaim“ vadovas, rabi Michel Tokčinski, jis priklausė to laiko „litvakams“ ir buvo nepaprastai atsidavęs Toros mokymuisi.
Jis nuolat stebėdavosi dėl priešiškumo, nukreipto prieš mūsų šventą
mokytoją ir taip pasakė mano tėvui ir mokytojui (rabi Davidui
Meincbergui):
„Nesuprantu, kodėl jie šaukia ant tokio genialaus ir švento judėjo, kaip ravas Ašlagas.
Juk jis bluosto nesudeda dieną naktį mokindamasis Toros ir dirbamas dvasinį darbą.
Jis be jokios abejonės yra vienas svarbiausių ir didžiausių šios kartos žmonių“.
Jeruzalėje buvo judėjas chasidas admor iš Lelovo, vardu rabi Zondel Hager.
Šis judėjas tris metus mokėsi kartu su rabi Davidu Meincbergu, o tada rabi Davidas nuvedė jį pas savo mokytoją ir ravą Baal aSulamą.
Mūsų mokytojas pasakė rabi Zondel:
„Šiandien galima įvesti
po Šchinos sparnais daug Toros studentų, tačiau tai nelabai patinka
Satan (mirties angelui), todėl jis kursto nesutarimus ir mūsų
persekiojimą“.