• „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ג שער ה 

Šventumo vartai Trečia dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

Apie pranašystės lygį (kokybę)

1.

Kaip jau išaiškinta, šviesa, sklindanti per visus keturis pasaulius:
- Acilut,
- Brija,
- Jecira,
- Asija,
iki mūsų žemiausio pasaulio, turi žmogaus – „adam“ „formą“.
Ši šviesa išeina iš „Aukštutinio Adam“ dešimt sfirot, šviesų,
ir visos „apatinių“ žmonių sielos yra „įjungtos“ į tą šviesą.

Ir kai ši šviesa „nusileidžia“ į šį pasaulį „apsirengti“ kūnais,
ji palieka savo „šaknį“, susiliejusią su šaltiniu, iš kurio nusileido.
Tai reiškia, kad tik „šakos“ iš tos aukštutinės „šaknies“ nusileidžia į mūsų pasaulį,
„apsirengti“ kūnais.

Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę,
ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“,
ir pasilieka mūsų pasaulyje,
kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema).

Apie šią paslaptį parašyta:
„Kirste nukirsk šią sielą“ (Bemidbar 15 – 31),
ir „Žmogus lauko medis“ (Dvarim 20 – 19).

Taip pat tai yra paslaptis,
kodėl teisuolių vardai parašyti du kartus:
„Abrahamai, Abrahamai“,
„Moše, Moše“,
„Jakovai, Jakovai“.

Tai reiškia, kad vienas vardas skirtas tai „šakniai“,
kuri pasilieka viršuje,
susijungusi su Gyvybės medžiu,
ir vienas skirtas apačioje – žmogui.

Dabar išaiškėja pranašystės aspektas,
t.y. jei žmogus nori susijungti su „šaknimi“,
jis turi „išsityrinti“ savo sielą,
praeinančią per visus pasaulius.

Tai reiškia, kad jokiame pasaulyje neturi būti pas žmogų blogio instinkto „nešvarumų“.
Iš tikro pirmiausia žmogus turi paruošti save „susiliejimui“ su viršutine „šaknimi“.