• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Pirmųjų mokinių branduolys        חבורה התלמידים הראשונים, בעיר העתיקה

Pasakojo rabi Menachem Josef Vainštok:

„Po keleto savaičių mokymosi kartu su Baal aSulamu, mano tėvas rabi Moše Jair Vainštok papasakojo rabi Davidui Meincbergui apie jų pamokas ir taip prie jų prisijungė rabi Davidas.

Po to į grupę dar atėjo rabi Jehuda Brandvain, rabi Jehošua Horvic, kuris ieškojo vadovo Kūrėjo darbe, taip pat rabi Moše Baruch Lemberger.

Šie penki žmonės sudarė pirmųjų ravo Ašlago mokinių branduolį“ (čia baigiasi rabi Menachem Josef Vainštoko pasakojimas).  

Pasakojo rabi Abrahamas Brandvainas:

„Mano tėvas Jehuda Brandvainas gyveno Jeruzalėje, tame pačiame name, kuriame gyveno ir mūsų mokytojas Baal Sulamas.

Jehuda Brandvainas dar prieš tai, kol pradėjo mokytis su mūsų mokytoju, kiekvieną naktį keldavosi mokintis kabalos.

Ir kai vienas iš Jeruzalės kabalistų rabi Ašer Zelig Margalijot sužinojo, kad Baal aSulamas gyvena Jeruzalėje, pasakė mano tėvui, kad kuo greičiau susisiektų ir susipažintų su juo.

Ir būtent taip prasidėjo nuostabus mano tėvo ir mokytojo Baal aSulamo ryšys“.

Rabi Zalman Lemberger (kuris tarnavo pas Baal aSulamą paskutinius šešerius jo gyvenimo metus) pasakojo:

„Tuo laikotarpiu, kai Baal aSulamas atvyko į Izraelį, mano tėvui rabi Moše Baruch Lemberger iškilo rimtų prieštaravimų ir klausimų, susijusių su dvasiniu darbu, ir jis nežinojo, kaip juos išspręsti.

Jis buvo sutrikęs bei kankinamas didelių abejonių, kol jo draugas rabi David Meincberg pasakė:

„Į Izraelį neseniai atvyko žmogus, kuris galėtų išsklaidyti visas tavo abejones“.

Ir nuo tada mano tėvas Moše Baruch Lemberger tapo Baal aSulamo patarnautoju ir mokiniu. Jis buvo visiškai susijungęs su mūsų mokytoju ir su jo keliu“.

Iš visų pateiktų pasakojimų matosi,

kaip „Kūrėjo ranka“ sąlygojo šios šventos mokinių grupės susidarymą.

Kiekvienas iš jų tarsi atėjo skirtingais keliais.

Rabi Moše Jairas atėjo į grupę dėka to, kad mokėsi kartu su mūsų mokytoju.

Rabi Moše Baruchas atėjo į grupę dėka klausimų ir prieštaravimų, kurie kilo jam Kūrėjo darbe.

Rabi Jehuda Brandvainas – dėka rabi Ašer Zelig Margalijot, kuris pasakė jam apie Baal aSulamą.

Rabi Jehošua ieškojo dvasinio vadovo.

O rabi David Meincbergas prisijungė prie grupės dėka savo draugo rabi Moše Jairo.

Rabi Menachem Josef Vainštok pasakojo:

„Taigi, buvo nustatytos pastovios pamokos mūsų mokytojo namuose.

Baal aSulamas tuo metu mokėsi knygą Zohar ir kartais Ari knygą „Ec chaim“.

Pamokų metu mano tėvas paprastai sėdėdavo savo mokytojo Baal aSulamo dešinėje, o rabi Davidas Meincbergas – kairėje.

Mano tėvas užrašinėjo viską, ką girdėjo iš mūsų mokytojo – tam, kad galėtų sugrįžti prie jo žodžių. 

Po truputėlį prie šių pamokų, kurios vyko nuo pirmos valandos nakties ir iki pat ryto, prisijungė daugiau naujai į šalį atvykusių mokinių. 

Baal aSulamo sūnus, rabi Baruchas Šalom taip pat dalyvaudavo pamokose, bet kol kas dar ne kaip mokinys, kadangi buvo tik penkiolikos metų – jo užduotis buvo atnešti kavą mokiniams.

Tačiau buvo matyti, kad būdamas tame kambaryje, „ištempdavo ausis“ ir nepaprastai įdėmiai klausydavo tėvo žodžių.

Ir tokiu būdu, su dideliu atkaklumu mokėsi išminties.