• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ג שער ז  

Šventumo vartai Trečia dalis. Septintieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

„Šventosios dvasios“ pasiekimas mūsų laikais

Ir kai perspėjom ankstesniuose vartuose, kad labai sunku pasiekti „šventą dvasią“,

tačiau bet kokiu atveju  žmogui neverta nusiminti.

Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):

 „Liudiju aš prieš dangų ir žemę,

kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras,

taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė.

Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.

Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“.

Mes esame liudininkai, kad yra išrinktieji, pasiekę „šventą dvasią“ mūsų dienomis,

t.y. pasiekę tokį išminties ir ateities pranašavimo lygį, kurio negalėjo pasiekti ankstesnės kartos.

Iš tikro, kad „nenusileistų rankos“, kiekvienam, norinčiam pasiekti šventumą,

paaiškinsiu tai „adatos skylutės“ dydžiu, o Kūrėjas neslepia gerumo nuo einančių į tobulumą.

                      Štai keletas patarimų „Šventos dvasios“ pasiekimui:

Pats patikimiausias būdas, kaip parašyta Tana de bei Elijahu,

tai kelias kuriuo ėjo „pirmieji“, pasiekę chasidut pakopą, ir tai:

1.     Sugrįžti su visiška „atgaila“  (תשובה – tšuva) iš visų padarytų nuodėmių.

2.     „Užpildyti“ sielą, priedermėmis „daryk“.

3.     Ypač stengtis, kad malda būtų su maksimalia intencija į Kūrėją.

4.      Kiek galima skubiau prieiti prie užsiėmimo Tora „lišma“,

kaip „jautis po jungu“, t.y. labai žiūrėti, kad neišblėstų entuziazmas.

5.     Maksimaliai apriboti „kūniškus malonumus“, tokius, kaip valgymas, gėrimas...ir kita.

6.     Keltis užsiiminėti Tora auštant, ar dar anksčiau.

7.     Visiškai atsitraukti nuo blogų midot (savybių).

8.     Taip pat visai atsiriboti nuo „tuščių kalbų“.

9.     Pastoviai „ištyrinti“ kūną,  panardinant save į mikva.

10.  Nustatyti pastovų laiką ir pabūti vienam, tik su mintimis apie Kūrėjo baimę.

11.  Matyti Kūrėją prieš akis visada.

12.  Saugotis, kad mintys „nenuklystų“ į šio pasaulio tuštybes.

13.  Susijungti milžiniškame meilės troškime su Kūrėju.

Po viso šito galima nusipelnyti „šventos dvasios“.