Iš tikro šiame „formų sutapime” yra du aspektai:
„Mocha” (smegenys, protas) ir „Liba” (širdis, jausmai).
Tai reiškia, kad užsiėmimas Tora ir priedermėmis su intencija suteikti „malonią dvasią Kūrėjui”,
tai – „Mocha” formų sutapimo aspektas.
Kaip Palaimintas Kūrėjas negalvoja apie save, ar jis egzistuoja ar ne,
ar Jis valdo kūrinius ar ne, ir kitas panašias abejones,
taip pat ir žmogui, norinčiam nusipelnyti „formų sutapimo” su Kūrėju,
draudžiama galvoti apie šiuos dalykus.
Juk yra aišku, kad Kūrėjas visai apie tai negalvoja,
todėl nėra didesnio „formų skirtumo“ už šį.
Ir kiekvienas, galvojantis apie šiuos dalykus, yra „atsiskyrime“ nuo Kūrėjo,
ir negali niekada ateiti į „formų sutapimą“.
Apie tai pasakė išminčiai:
„Tegul visi tavo darbai bus Dangaus vardu“(Avot 2 – 12),
t.y. „susiliejime” su Dangumi.
Todėl žmogus negali daryti jokio kito veiksmo, kuris nevestų prie šio „susiliejimo”,
ir visi žmogaus veiksmai turi būti tik, kad sąlygoti ir atnešti naudą artimui.
Tik tada žmogus ateis į „formų sutapimą” su Dangumi.
Tai reiškia, kaip pas Kūrėją visi veiksmai yra tik „sąlygojimas” ir naudos artimui atnešimas,
taip ir žmogaus visi veiksmai turi būti tik „sąlygojimas” ir naudos artimui atnešimas.
Ir tada tai – „absoliutus susiliejimas”.
Tačiau iškyla klausimas:
Kaip galima, kad žmogus darytų visus veiksmus artimo naudai?
Juk žmogus būtinai privalo dirbti, rūpintis savo ir savo šeimos egzistencijos palaikymui?
Atsakymas:
Tie
veiksmai, kuriuos žmogus atlieka, ir tas „gavimas”, ką žmogus gauna
būtinam savo egzistavimo palaikymui, visiškai nesiskaito „gavimu”.
Todėl – „būtinumas nėra nei šlovinamas, nei smerkiamas”,
ir tai visai nesiskaito, kad žmogus daro kažką ir gauna savo egoistinei naudai.