Po keleto mokymosi mėnesių visiems mokiniams tapo aišku, kad jie nusipelnė būti šalia Kūrėjo žmogaus, pasiekusio neįtikėtinai aukštas dvasines pakopas, kuris kalbasi su Kūrėju bei yra susijungęs su Juo, kaip vienas iš senųjų pranašų.
Mokiniai suprato, kad tai ypatinga siela, nusileidusi „iš viršaus“, kad parodytų jiems kelią, vedantį į „Kūrėjo namus“.
Tada Baal aSulamas tapo jų „admor“ (mokytoju ir ravu).
Iš pradžių Baal aSulamas liepė laikyti paslaptyje tai, jog kiekvieną naktį nuo pirmos valandos jo namuose susirenka ši mokinių grupė.
Tačiau po to, kai ėmė kilti priešiškumas Baal aSulamo atžvilgiu, mūsų mokytojas pasakė:
„Jei jau atsirado priešiškumas, tai galima viešai atskleisti apie mūsų pamokas ir mūsų grupę“.
Tuo metu taip pat ir mokinių namuose prasidėjo neramumai, įvairūs prieštaravimai ir persekiojimai, kurie kilo būtent iš mokinių žmonų, jų tėvų ir uošvių pusės.
Visa tai pasiekė tokį lygį, kad netgi buvo mėtomi akmenys.
Tačiau mokiniai kentė viską tyliai, nes jiems rūpėjo tik vienas dalykas – ryšys su Baal aSulamu“.
Čia baigiasi rabi Menachem Josef Vainštoko pasakojimas.
Pasakojo rabi Abraham Brandvain:
„Kartą mokinių žmonos ir uošviai susivienijo ir susirinko prie mūsų mokytojo namo.
Susirinkusieji šaukė Baal aSulamui, jog jei jis nenutrauks savo mokymo, tada išdaužys visus jo namų langus.
Mūsų mokytojas ramiai atsakė jiems:
„Jei išdaužysite langus, nuo to bus blogiau tik jums, nes užtenka vieno mano žodžio, kad viskas būtų sutaisyta ir tada visas pasaulis pamatys mano galią“.
Tai išgirdę susirinkusieji baisiausiai persigando ir išlakstė kiekvienas į savo namus.
Vėliau mūsų mokytojas paaiškino, jog jis turėjo omeny tai, jog jei pasakys vieną žodį stikliui, šis iš karto ateis ir įstatys naujus langus...“.
Yra žinomas pasakojimas apie rabi Jehošua Horvic, kurio mama uždraudė jam eiti mokytis pas Baal aSulamą.
Kai rabi Jehošua Horvic pamatė, kad dėl priedermės „gerbti tėvą ir motiną“ bus priverstas palikti savo mokytoją, pasakė savo motinai:
„Žinai, pasaulyje yra tik du dideli žmonės: vienas jų yra ravas Baal aSulamas, o kitas – admor Isacharas Dov iš Belzo, kuris gyvena Lenkijoje. Jei neleisi manęs pas Baal aSulamą, būsiu priverstas vykti į Lenkiją pas Belzo rabi, nes juk aš privalau mokytis Torą ir tarnauti Kūrėjui“.
Ir iš karto, kai tik baigė kalbėti, ėmė pakuotis daiktus ir ruoštis kelionei į Lenkiją.
Kai rabi Jehošua motina pamatė, jog jis rimtai apsisprendė ir ketina viską paaukoti ir išvykti į Lenkiją, vien tik tam, kad turėtų mokytoją ir dvasinį vadovą Kūrėjo darbe, nusileido jam.