• הִנֵּה עֵין יְהוָה, אֶל יְרֵאָיו לַמְיַחֲלִים לְחַסְדּו, לְהַצִּיל מִמָּוֶת נַפְשָׁם, וּלְחַיּוֹתָם, בָּרָעָב. תהלים לג' – יח', יט'. שלבי הסולם, מועדים, מסרת גיבורים ביד חלשים Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu. (Tehilim 33 – 18, 19)

מאמר לסיום הזוהר 

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas - Baal Sulamas

4.

Tačiau kiekvienas, įsigilinęs į šiuos dalykus, iš tikro labai nustebs:
Kaip galima žmogui ateiti į visišką „formų sutapimą“ su Kūrėju?
Kad visi žmogaus veiksmai būtų tik „sąlygojimas artimui“,
tuomet kai visa žmogaus esybė yra priešinga, t.y. tik „gavimas sau“?

Juk jau nuo sukūrimo, žmogus iš savo prigimties negali (savo noru) net menkiausio veiksmo padaryti artimo naudai?

Ir kai žmogus sąlygoja (atiduoda) artimui, jis būtinai privalo tikėtis,
kad iš to pasieks kokios tai naudos sau.

Tačiau, jei žmogus nemato, kad gaus sau naudos,
jis negali net mažiausio veiksmo atlikti artimui.
Todėl, kaip gi galima, kad visi žmogaus veiksmai būtų tik „sąlygojimas“ kitiems,
ir visai ne savo naudai?

Iš tikro suprantama, kad tai yra labai sunkus dalykas.
Ir žmogaus jėgomis neįmanoma pakeisti savo prigimties,
kuri yra vien tik „gavimas sau“.
Tačiau Palaimintas Kūrėjas šio tikslo pasiekimui davė mums Torą ir priedermes.

Ir mums įsakyta, kad Torą ir priedermes reikia vykdyti tik taip,
kad suteiktumėm „malonią dvasią“ Kūrėjui, t.y. „lišma“.

Todėl, be šio, užsiėmimo Tora „lišma“, nėra pasaulyje jokio būdo (gudrybės),
kaip galima žmogui būtų pakeisti savo prigimtį.

Ir dabar suprask tą didelį ir griežtą reikalavimą,
kad užsiėmimas Tora ir priedermėmis būtų būtent „lišma“.
Todėl, jei intencija, atliekant Torą ir priedermes,
nebus vien tik Kūrėjo naudai,
tada žmogus ne tik nepakeis savo „noro gauti“egoistinės prigimties,
bet atvirkščiai, žmoguje labai padidės prigimtinis egoistinis „noras gauti“ sau.