kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

          


                                   

                                                                   56.


Dabar suprask išminčių pasakymą:
„Į ką panaši „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas)?
Kada paliudija „Žinantis paslaptis“, jog žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio dalykai keisti,
t.y. kas gali pakilti į Dangų,
kad išgirstų Kūrėjo liudijimą?

Ir dar, kodėl Kūrėjas turi paliudyti?

Ar neužtenka to, kad Kūrėjas pats žino,

jog žmogus „sugrįžo“ visa širdimi ir jis daugiau nenusidės?


Tačiau iš to kas pasakyta aukščiau, dalykas tampa visiškai paprastas ir aiškus.
Juk iš tikro žmogus nėra visiškai užtikrintas,
kad nenusidės, tol kol nenusipelno Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“ suvokimo,
t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Iš tikro Kūrėjo veido atvėrimas, ateinantis žmogui kaip išsigelbėjimas, vadinamas „liudijimu“.
Tai reiškia, kad pats Kūrėjo „išgelbėjimas“,
t.y. valdymo „užmokesčiu ir bausme“ suvokimas, garantuoja žmogui,
kad jis daugiau nenusidės.

Todėl tai skaitosi, kad Kūrėjas pats „paliudija“ žmogui.
Apie tai ir pasakyta: „Į ką panaši tšuva?“
Arba, kada žmogus yra užtikrintas,
kad nusipelnė visiško „sugrįžimo“?

Tada, kai žmogui yra duodamas aiškus „ženklas“,
t.y. paliudija „Žinantis paslaptis“,
jog žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.
Todėl, kai žmogus nusipelno „Kūrėjo veido“ atvėrimo,
tada pats Kūrėjo „išgelbėjimas“ ir „liudija“ žmogui,
kad jis jau „nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.