kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

          


                                   

                                                                   56.


Dabar suprask išminčių pasakymą:
„Į ką panaši „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas)?
Kada paliudija „Žinantis paslaptis“, jog žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio dalykai keisti,
t.y. kas gali pakilti į Dangų,
kad išgirstų Kūrėjo liudijimą?

Ir dar, kodėl Kūrėjas turi paliudyti?

Ar neužtenka to, kad Kūrėjas pats žino,

jog žmogus „sugrįžo“ visa širdimi ir jis daugiau nenusidės?


Tačiau iš to kas pasakyta aukščiau, dalykas tampa visiškai paprastas ir aiškus.
Juk iš tikro žmogus nėra visiškai užtikrintas,
kad nenusidės, tol kol nenusipelno Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“ suvokimo,
t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Iš tikro Kūrėjo veido atvėrimas, ateinantis žmogui kaip išsigelbėjimas, vadinamas „liudijimu“.
Tai reiškia, kad pats Kūrėjo „išgelbėjimas“,
t.y. valdymo „užmokesčiu ir bausme“ suvokimas, garantuoja žmogui,
kad jis daugiau nenusidės.

Todėl tai skaitosi, kad Kūrėjas pats „paliudija“ žmogui.
Apie tai ir pasakyta: „Į ką panaši tšuva?“
Arba, kada žmogus yra užtikrintas,
kad nusipelnė visiško „sugrįžimo“?

Tada, kai žmogui yra duodamas aiškus „ženklas“,
t.y. paliudija „Žinantis paslaptis“,
jog žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.
Todėl, kai žmogus nusipelno „Kūrėjo veido“ atvėrimo,
tada pats Kūrėjo „išgelbėjimas“ ir „liudija“ žmogui,
kad jis jau „nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.