kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כִּי, לֹא יִטֹּשׁ יְהוָה עַמּוֹ וְנַחֲלָתוֹ לֹא יַעֲזֹב, כִּי עַד צֶדֶק יָשׁוּב מִשְׁפָּט וְאַחֲרָיו כָּל יִשְׁרֵי לֵב. תהלים צד' – יד', טו Neatstums Kūrėjas savo tautos, ir nepaliks savo palikimo, sugrįš teisingumo teismas, ir pas jį (teismą) visi tiesios širdies (žmonės). (Tehilim 94 – 14, 15)

שלבי הסולם חנוקה מעוז צור ישועתי  

Šlavei haSulam „Mano išsigelbėjimo stiprybės Uola“

ravas Baruchas Ašagas הרב ברוך אשלג

 
 
 

Uždaryti užduotį



(Ištraukos)


1.


Chanukos dainoje mes sakome:
„Mano išsigelbėjimo stiprybės Uola, Tave malonu šlovinti,
pastatyk man maldos namus, ten paaukosiu Tau padėką“.

Ši daina prasideda nuo šlovinimo:
„Tave malonu šlovinti“.
Paskui eina maldos žodžiai:
„Pastatyk man maldos namus“.
Ir galiausiai vėl padėka ir šlovinimas:
„Ten paaukosiu Tau padėką“.
„Dvasiniame darbe“ mes išlaikome tokią pačią tvarką, kaip parašyta:


Pirmiausiai mes šloviname Kūrėją už visą gerumą,
kurį gavome iš Jo, kaip sako išminčiai:
„Visada žmogus turi pasakyti šlovinimą Kūrėjui, o paskui melstis“ (Talmudas, Brachot).
Taip pat žmogus turi norėti to pats, nes Kūrėjui nereikia,
kad Jį šlovintų, todėl, kai pasakėme „Tave malonu šlovinti“.
Tada laikas maldai.
Po maldos vėl turime pašlovinti ir padėkoti.


Tačiau, ką daryti žmogui, jei jis nenori šlovinti Kūrėjo, jei žmogaus širdis uždaryta?
Jei žmogus jaučia gyvenime vien tik nemalonumus,
todėl negali atverti burnos šlovinimui?
Tada yra tik vienas patarimas:
Reikia eiti „virš dabartinės logikos“,
t. y. sakyti, kad viskas yra „paslėptas gerumas“.
Tai reiškia, kad žmogus dar nepasirengęs pamatyti gerumo,
kurį paruošė žmonėms Kūrėjas.


Ir paskui, kai žmogus didelių pastangų dėka pasakė šlovinimą Kūrėjui,
tikėdamas „virš dabartinės logikos“,
jis gali melstis Kūrėjui, kad Jis ištaisytų žmogaus širdį,
ir ji būtų „Maldos namais“.


Žmogus turi prašyti, kad Kūrėjas atsivertų Kūrėjas savybe vadinama:
„Atviru gerumu“.

Tada žmogus galės įvykdyti:
„Ten paaukosiu Tau padėką“.
Iš tikro reikia padėkoti,
kad Kūrėjas padėjo žmogui paaukoti savo egoizmą,
ir dabar į egoizmo vietą atėjo noras sąlygoti,
vadinamas – „šventumu“.