kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כִּי, לֹא יִטֹּשׁ יְהוָה עַמּוֹ וְנַחֲלָתוֹ לֹא יַעֲזֹב, כִּי עַד צֶדֶק יָשׁוּב מִשְׁפָּט וְאַחֲרָיו כָּל יִשְׁרֵי לֵב. תהלים צד' – יד', טו Neatstums Kūrėjas savo tautos, ir nepaliks savo palikimo, sugrįš teisingumo teismas, ir pas jį (teismą) visi tiesios širdies (žmonės). (Tehilim 94 – 14, 15)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Avrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מורדכי גוטליב

 
 
 

Uždaryti užduotį




Givat Šaulio rajono vyriausias rabinas (2)


Ravas Abrahamas Brandvainas pasakojo:

„Mano tėvas Jehuda Brandvainas kiekvieną naktį pirmą valandą žadindavo rabi Davidą Meincberg ir rabi Jehošua Horvicą.

Jie eidavo kartu ir kelyje prie jų prisijungdavo rabi Moše Jair Vainštok ir rabi Baruch Moše Lemberger, kurie gyveno „Mea šearim“ rajone.

Ir taip kartu draugiškai eidavo kiekvieną naktį visą kelią nuo senamiesčio iki Givat Šaulio rajono“.


Pasakojo Rabi Menachem Josef Vainštok:

„Tuo laikotarpiu aš buvau dar vaikas. Ir pamenu, jog mano tėvas rabi Moše Jair Vainštokas kiekvieną Šabatą mane du kartus per dieną pasiimdavo į Givat Šaulį.

Vieną kartą –Šabato rytą, o antrą kartą – trečiai Šabatinei trapezai.

Nuo „Mea šearim“ kvartalo iki Givat Šaulio buvo nemažas kelio galas.

Tačiau mano tėvui kelias atrodė trumpas.

Ir ne tik per Šabatą, tačiau ir kiekvieną naktį mano tėvas keliaudavo ten pėsčiomis.

Kadangi tuo laiku ne visada turėdavo ką pavalgyti, tad juo labiau, nei vienas neturėjo pinigų automobiliui“.


Turkų policija buvo informuota apie grupę chasidų, kasdien, pirmą valandą nakties einančių į Givat Šaulio rajoną.

Netgi tie policininkai, kurie saugojo senojo miesto sienas, žinojo, kad keletas judėjų pastoviai eina į Givat Šaulį.

Ir vieną kartą turkų policija juos perspėjo, kad keliuose klaidžioja hiena.

Tačiau Baal aSulamo mokiniai visai nekreipė dėmesio į tai, ką jiems sako ir toliau ėjo į pamokas, nes jų noras buvo vienas – patekti į mažą namuką Givat Šaulyje.

Ir pasakojama, kad toks didelis buvo mokinių ryšys su mokytoju, jog jie ėmėsi priemonių dėl tokio tolimo atstumo nuo miesto iki Givat Šaulio rajono (dauguma to meto charidij gyvenviečių tuo metu buvo senamiestyje bei „Mea šearim“ rajone) - jie įsteigė transporto maršrutą nuo miesto iki Givat Šaulio.

Ir tai buvo daug metų prieš tai, kai buvo įsteigta viešojo transporto organizacija Izraelyje „Eged“.


Rabi Šmuel Meincberg (rabi Davido Meincbergo sūnus) pasakojo:

„Vieną kartą, kai mokiniai grįžinėjo iš Givat Šaulio, juos sustabdė turkų kalėjimo, kuris buvo Jeruzalės senamiestyje, viršininkas ir pakvietė juos į kalėjimo kiemą.

Mokiniai nežinojo, ko iš jų nori kalėjimo viršininkas, todėl labai išsigando.

Tačiau netrukus jie pamatė, ką jis sumanė: kalėjimo viršininkas išrikiavo į vieną eilę policininkus ir kareivius ir pasakė jiems: „Matote šiuos judėjus? Kasdien, vidurnaktį matau juos einančius į Givat Šaulio rajoną.

 Jūs turite pasimokyti iš jų, kas yra tikras pasiaukojimas ir atsidavimas tikslui“.