• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo רבי ברוך אשלג שרשם מפי אבי בעל הסולם

31.

„Kieno dvasia patinka žmonėms“

„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10).
Iškyla klausimas:
Iš tikro mes matome,
kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais?
Ir jeigu taip, tai:
„Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui?

Tačiau reikia patikslinti:
Iš tikro nepasakyta, kad patinka pats išminčius, bet patinka jo „dvasia“.
Tai reiškia, kad tik išminčiaus ir aplinkinių „kūnai“ gali būti nesutarime.

Tai yra todėl, kad kiekvienas žmogus (kūnas) tarnauja savo egoizmui,
o tuo tarpu žmogaus „dvasia“ – tai jau dvasingumas.

Ir todėl dvasia „patinka žmonėms“,
nes teisuolis pritraukia šviesos „gausybę“ dėl visų žmonių.

Tačiau kol kas žmonių dvasia negali „apsirengti“ šia šviesa,
ir todėl jie (kiti žmonės) negali suvokti ir pajausti šios „gausybės“,
kurią pritraukia teisuolis.