Dabar tampa aiškus visas žmogaus,
nusipelniusio vėl susijungti su Kūrėju,
šlovingumas ir privalumas,
kai žmogus nusipelno „formų sutapimo“ su Palaimintu Kūrėju.
Tada žmogus Toros ir priedermių jėgos dėka „apverčia“ jame įdiegtą „norą gauti“,
kuris atskyrė jį nuo Kūrėjo esmės (Acmuto), į „norą sąlygoti“.
Ir visi žmogaus veiksmai yra tik sąlygoti bei atnešti naudą artimui,
ir tai formų su Kūrėju sutapimas.
Todėl, kaip iš pavyzdžio, žmogus šį kadaise „atkirstą“ nuo kūno „organą“,
vėl „sujungia“ su „kūnu“.
Ir dabar „organas“ vėl sužino bendras „kūno“ mintis,
kaip žinojo dar prieš „atsiskyrimą“.
Taip yra ir su siela, kai siela įgauna formų su Kūrėju sutapimą,
ji vėl sužino Kūrėjo mintis.
Kaip žinojo dar prieš atsiskyrimą, dėl „formų skirtumo“ priežasties.
Iš tikro tada išsipildo parašymas:
„Pažink savo tėvų Kūrėją“,
o siela nusipelno tobulo pažinimo, ir „dieviškos išminties“.
Todėl tada žmogus nusipelno visų Toros paslapčių,
nes Kūrėjo mintys yra Toros paslaptys.
Tai, ką pasakė rabi Meiras:
„Kiekvienas, besimokantis Toros „lišma“, nusipelno daug dalykų,
jam yra atveriamos Toros paslaptys ir „skoniai“,
ir žmogus tampa, kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6).
Kaip ir sakėme, kad užsiėmimu Tora „lišma“ dėka,
žmogaus noras tampa – tik suteikti „malonią dvasią“ Kūrėjui,
ir žmogus visai negalvoja apie savo naudą.
Tada jam yra galimybė ir garantija „susilieti“ su Palaimintu Kūrėju,
t.y. ateiti į „formų sutapimą“,
ir visi žmogaus veiksmai tampa – tik atnešti naudą artimui, o ne sau.
Tai reiškia, kad žmogaus veiksmai pasidaro kaip Kūrėjo,
kurio visa esybė tik sąlygoti ir daryti gera žmonėms.
Ir tada žmogus vėl sugrįžta į „susiliejimą“ su Kūrėju,
kaip siela buvo, dar prieš jos sukūrimą.
Todėl žmogus nusipelno daug dalykų, t.y. Toros paslapčių ir skonių,
bei tampa, kaip „stiprėjantis šaltinis“,
nes „anuliavo“ save (savo valdžią), kaip prieš sukūrimą.