Ir iš tikro visa Tora ar „atvira” ar „paslėpta”,
visa be jokių išlygų yra Kūrėjo mintys.
Ir tai panašu į skęstantį upėje žmogų,
kuriam draugas meta virvę išsigelbėjimui.
Todėl, jei skęstantis pagriebia už virvės galo,
tada draugas gali jį išgelbėti ir ištraukti iš upės.
Taip ir Tora, kuri visa yra Kūrėjo mintys.
Tai panašu į virvę, kurią Kūrėjas meta žmogui,
kad ištraukti jį iš klipot nešvarumų.
Ir vienas virvės galas yra prie kiekvieno žmogaus,
ir tai vadinama „atvira” Tora,
kuri nereikalauja jokių minčių ir ypatingos intencijos.
Ir ne tik, jei veiksmo priedermės yra vykdomos su „netinkama” mintimi,
net ir tai yra priimama Kūrėjo.
Kaip parašyta:
„Visada žmogus turi užsiimti Tora, net lo „lišma” (dėl savęs),
nes iš lo „lišma” gali ateiti prie „lišma” (dėl Kūrėjo, dėl Toros)”.
Iš tikro Tora ir priedermės yra „virvės galas”,
todėl nėra pasaulyje žmogaus,
kuris negalėtų pagriebti šio „virvės galo”.
Tačiau, jei žmogus stipriai pagriebia „virvę”,
tada jis nusipelno užsiiminėti Tora ir priedermėmis „lišma”,
t.y. padaryti „malonią dvasią” Kūrėjui, o ne savo naudai.
Ir tada Tora ir priedermės atveda žmogų į formų su Kūrėju sutapimą,
ir tai yra „susijungimo” paslaptis.
Todėl tada žmogus nusipelno sužinoti Kūrėjo mintis,
kurios vadinasi Toros „paslaptys” ir Toros „skoniai”.
Ir tai visa likusi „virvė”,
kurią „pačiupti” galima tik atėjus į visišką susijungimą.