• אורך ימים בימינו ובשמאלו עושר וכבוד, דרכיה – דרכי נעם וכל נתיבותיה – שלום, עץ חיים היא למחזיכים בה, ותומכיה – מאושר. משלי ג – טז', יז', יח Dienų ilgumas Jos (Toros) dešinėje, o kairėje – turtai ir garbė, Jos (Toros) keliai – malonūs, o Jos takeliai – taika, „Gyvybės medis“ Ji, besilaikantiems Jos, o psikliaunantys Ja – laimingi. (Mišlei 3 – 16, 17, 18)

שלבי הסולם מועדים אם בלעו את המרור לא יצא  

Šlavei haSulam „Karčiosios žolės“

ravas Baruchas Ašagas רב ברוך אשלג

(Ištraukos)

2.

Iš to kas pasakyta, galima suprasti, ką paaiškino Baal Sulamas apie tai,
kad klausė Moše Kūrėjo:
„Parodyk man savo šlovę“ (Šmot 33 – 18).
Į ką Kūrėjas atsakė:
„Štai vieta su Manimi (אתי – iti)“ (Šmot 33 – 21).

Ir Baal Sulamas paaiškino, ką reiškia „Su Manimi (אתי iti)“:
tai pirmos raidės žodžių:

אמונה „emuna“ – „tikėjimas“,

תפלה „tfila“ – „malda“ ir

יגיעה „jegija“ – „pastangos“.

Tai ir yra „vieta“, kur galima nusipelnyti Kūrėjo šlovės pamatymo.
Iš tikro šių trijų dalykų dėka Izraelis (jašar El – einantis tiesiai į Kūrėją) gali pamatyti ir pajusti Kūrėjo šlovę.
Tada žmogui nebus gyvenime kito rūpesčio ir troškimo,
tik padaryti Kūrėjui malonumą.

Ir joks kitas dalykas nerūpės žmogui iš vis (nors tuo pačiu metu kievienas gyvens įprastą gyvenimą).
Tačiau dabar ... „Šchina dulkėse“ ir Kūrėjo didumas yra paslėptas.
Ir mes nematome ir nejaučiame priedermių svarbumo.
Todėl pasakė išminčiai:
„Panoro Kūrėjas ištyrinti (apdovanoti) Izraelį, todėl padidino jiems Torą ir priedermes“ (Talmudas, Makot).

Dabar galime paaiškinti šių trijų raidžių: 'א' ת' י atspindinčių tris žodžius:
tikėjimą, maldą ir pastangas, reikšmę dvasiniame darbe.
Pirmiausia žmogus turi priimti tikėjimą,
kad kiekvienas gali ateiti prie Kūrėjo garbės suvokimo, pamatymo ir pajautimo.
Kai žmogus tuo tiki, jis turi žinoti, kodėl nėra atverta Kūrėjo garbė.
Taip pat tikėti išminčių pasakymu,

kad tai yra didelis ištaisymas žmogui,
norinčiam ateiti prie savybių su Kūrėju sutapimo.

Ir reikia tikėti, kad negalima nusipelnyti tikėjimo, t.y. Kūrėjo garbės pamatymo,
kol nebus savybių sutapimo.
Todėl pirmas žingsnis turi būti – „baimė“.
Tai yra didelė baimė, kad atsitiks taip, jog žmogus nesuteiks Kūrėjui malonios dvasios.
Ir dvasinis darbas prasideda nuo tikėjimo.