• וטעם דבריהם הוא, כמו שבארנו, שבהיות כל עוסקי התורה, מזלזלים בפנימיות שלהם, ובפנימיות התורה, ומניחים אותה, כמו דבר שאין צורך בו בעולם. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Iš tikro kol visi, užsiimantys Tora, nevertina savo „vidinės“ pusės, t.y. neužsiima „vidine“ Tora, ir skaito tai ne pirmo svarbumo dalyku, neturinčiu didelės vertės pasaulyje. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

מאמר לסיום הזוהר 

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas - Baal Sulamas יהודה אשלג - בעל הסולם

12.

Iš tikro skaitosi, kad mūsų karta yra „Mašijacho dienų karta“,
todėl nusipelnėme savo šventos žemės išvadavimo iš svetimšalių rankos,
ir taip pat nusipelnėme knygos Zohar atsivėrimo.

Ir tai pradžia žodžių:
„Ir prisipildys žemė žinių apie Kūrėją“,
bei „Ir nebemokys niekas daugiau...
nes visi pažins Mane nuo mažo iki didelio“,
išsipildymo.

Tačiau šiais dviem dalykais, t.y. Izraelio žemės sugrąžinimu ir knygos Zohar atsivėrimu,
mes iš Kūrėjo nusipelnėme tik „davimo“ aspekto.
Todėl į savo rankas mes dar negavome nieko.

Tačiau yra mums duota galimybė pradėti darbą Kūrėjui,
t.y. užsiiminėti Tora ir priedermėmis „lišma“.
Ir tada nusipelnysime didelio pasisekimo,
t.y. visko, kas yra prižadėta „Mašijacho kartai“.

Tai reiškia visko, ko nežinojo ir negalėjo pasiekti ankstesnės kartos.

Ir tada nusipelnysime „gavimo“ laiko,
t.y. pasieksime „tobulą suvokimą“ ir „galutinį išsigelbėjimą (geula)“.