• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    59.

Todėl, kai žmogus nusipelno „tšuva (sugrįžimo, atgailos) iš baimės“,
t.y. Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“ aiškus suvokimo,
tada žmogus yra visiškai užtikrintas, kad daugiau nenusidės.
Ir tada žmogus visiškai ištaiso „paslėpimo paslėpime“ aspektą,
nes aiškiai mato, kad yra Kūrėjo valdymas „užmokesčiu ir bausme“.
Taip pat žmogui yra visiškai aišku, kad visi kentėjimai, kuriuos jautė anksčiau,
buvo jam kaip Kūrėjo valdymo bausmė už jo padarytas nuodėmes.

Ir dabar yra aišku, kad tai buvo tik „karti“ klaida.
Todėl žmogus „išrauna“ visus šiuos tyčinius nusikaltimus „iš šaknų“,
tačiau ne visiškai, bet jie virsta „klaidomis“,
nes tai yra panašu į prasižengimus, kuriuos padarė „viengubame paslėpime“.
Tai reiškia, kai žmogus „suklupo“ dėl sumaišties „Kūrėjo valdymo“ suvokime,
nes ši sumaištis buvo nuo didelių kentėjimų,
kurie „išmušė žmogų iš vėžių“,
todėl tai skaitosi tik „klaidomis“.