kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

 
 
 

Uždaryti užduotį



Purimas        פורים



Purimas švenčiamas 14 ir 15 adaro mėnesio dienomis, kaip atminimas apie judėjų išgelbėjimą nuo pilno išnaikinimo karaliaus Achašverošo, valdžiusio didžiulę Persų imperiją, laikais.

Karaliaus didikas Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas.

Pagal žodį פור „pur“ šventė vadinasi Purimu,o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje).

Miestuose, kurie nėra apjuosti siena, Purimas švenčiamas 14 adaro dieną, o apjuostuose siena, dar nuo Jehošua bin Nuno laikų 15 adaro dieną.

Ši diena 15 adaro vadinasi Šušan-Purim, pagal senovinį Persų imperijos sostinės Šušano miesto pavadinimą, kurio gyventojai judėjai būtent šią dieną išvengė jiems grėsusio mirtino pavojaus.

Purimo šventės įstatymai pateikti Mišnoje, traktato Megila 1 ir 2-me skyriuose, o taip pat abiejų Talmudų Babilono ir Jeruzalės Tosefte šiam traktatui.

Purimo šventimas viena iš septynių priedermių, nustatytų išminčių, ir jis taip pat dar sudarytas iš septynių priedermių.

Štai jos:

1. Megilat Ester;

2. „dovanų draugams siuntimas“;

3. „dovanos vargšams“;

4. Toros skaitymas;

5. ištraukos „Al anisim“ skaitymas maldose „Šmone esre“ ir „Birkat amazon“;

6. linksmas šventimas;

7. gedulo ir pasninko draudimas.

Skirtingai nuo Chanukos, įamžinančios Izraelio tautos išsigelbėjimą nuo dvasinio sunaikinimo, Purimas simbolizuoja kovą už fizinį išgyvenimą.

Todėl Purimo šventimas apima ne tik dvasinius, bet ir fizinius aspektus, lygtai skirtus pranešti visam pasauliui: „štai, mes gyvename, valgome, geriame ir linksminamės!“

O „dovanų draugams siuntimas„ (apsikeitimas skanumynais su draugais ir artimaisiais) ir „dovanos vargšams“ įrodo, kad neatsiejama gyvenimo dalimi yra rūpinimasis artimaisiais.

Megilat Ester mini keturis Purimo įstatymus: Megilat Ester skaitymas, šventinės vaišės, „dovanų draugams siuntimas„ ir „dovanos vargšams“. 

Prie šių įstatymų išminčiai pridėjo Toros ištraukos skaitymą (Šmot, 17 sk.), kurioje pasakojama apie kovą su Amaleku, po išėjimo iš Egipto ir intarpą „Al anisim“. 

13 adaro diena, šventės išvakarės tai Esteros pasninkas.


Esteros pasninkas        תענית אסתר


Šio pasninko įstatymai nesiskiria nuo kitų visuotinių pasninkų įstatymų.

Pasninkas prasideda auštant, „Šacharito“ metu skaitomi ypatingi „slichot“, iš Toros skaitoma Moše malda, kurią jis pasakė po aukso veršio nuodėmės.

„Minchos“ metu prie „Šmone esre“ pridedama „Aneinu“, o po to skaitoma „Avinu, malkeinu“. 

Paprastai būtent „Minchos“ metu yra atliekama priedermė, primenanti apie Šventyklos laikų „pusę šekelio“: į specialiai tam skirtą lėkštelę yra įdedamos trys monetos.

Kodėl būtent trys? 

Todėl, kad prisiminti, jog Esteros prašymu visi judėjai pasninkavo tris dienas, atgailaudami už savo nuodėmes. 

Iš išminčių yra žinoma, kad tų laikų Persijos judėjai buvo labai linkę į asimiliaciją ir buvo netgi tokių, kurie sutiko ateiti į Achašverošo rengiamą puotą.

O dalyvavimas toje puotoje reiškė baisų jų nacionalinio išdidumo pamynimą: juk ten vynas buvo pilamas į indus, pagrobtus iš Jeruzalės Šventyklos.

Taip pat tai buvo ir Toros įstatymų apie košerinį maistą ir draudimo gerti vyną, pagamintą ne judėjų, sulaužymas.

Kad sudaryti sąlygas įvykti stebuklui, judėjų tauta turėjo atsisukti į Kūrėją – maldomis, pasninku ir raudomis.

Tad Esteros pasininkas ir yra skirtas prisiminti tai.

Per šventes linksmybės yra nutraukiamos pačiame įkarštyje, tam, kad paminėti giminių ir draugų sielas, išėjusias iš šio pasaulio.

Taip ir per Purimą: nuo pasninko iš karto pereinama prie šventės linksmybių.

Šis perėjimas primena, kad nėra linksmumo, kuriame nebūtų bent kiek įsimaišiusio skausmo.