• אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות ס  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 60.

Iš tikro šiuo „sugrįžimu iš baimės“ žmogus neištaiso anksčiau buvusio viengubo „Kūrėjo veido“ paslėpimo.
Ir tik nuo sugrįžimo momento ir toliau yra pas žmogų „Kūrėjo veido“ atvėrimas.
Tačiau praeityje, tol kol dar nenusipelnė „tšuvos (sugrįžimo, atgailos),
pas žmogų lieka „Kūrėjo veido“ paslėpimas.
Ir taip pat visos žmogaus padarytos „klaidos“ lieka be pakitimų,
t.y. visiškai be jokio ištaisymo.
Juk ir tada tikėjo,
kad visos bėdos ir kentėjimai atėjo pas žmogų kaip „bausmė“.
Kaip apie tai parašyta Toroje:
„Ir pasakys tą dieną, ar ne todėl, kad nėra Kūrėjo su manim, ištiko mane šis blogis“.