• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

Chameco pardavimas     מכירת חמץ

Tora ne tik draudžia valgyti „chamecą” Pesacho metu, bet jį draudžiama netgi turėti savo valdose – netgi ten, kur niekas jo nemato.

Tačiau ką daryti žmonėms, kuriems priklauso dideli „chameco“ kiekiai?

T.y. parduotuvių, konditerijų, kepyklų, malimo įmonių ir t.t. savininkams?

Ką daryti su maisto produktų atsargomis?

Toros išminčiai išsprendė šią problemą, atidžiai išanalizavę Toros žodžius apie draudimą Pesacho metu turėti savo valdose „chameco“ – jie nusprendė:

„Chamecą“ reikia parduoti tam, kuris nesilaiko Toros įstatymų.

Jei pardavimas atliktas pagal visas taisykles: pirkėjas nupirko „chamecą“ ir sumokėjo už jį, „chamecas“ tampa jo nuosavybe.

Tam yra pasirenkamas pažįstamas, patikimas žmogus, kuriuo galima pasikliauti, kad pasibaigus Pesachui, jis parduos „chamecą“ atgal jo buvusiems šeimininkams.

Tačiau sandoris turi būti tikras – „chamecas“ tik tada tampa pirkėjo nuosavybe.

Iškyla klausimas – „chameco“ pardavimo metu žmogus žino, kad pasibaigus Pesachui, atgaus jį, ar tai netrukdo sandoriui? Ne, netrukdo.

Šis žinojimas, šis užtikrintumas niekaip neįtakoja teisėtumo. 

Šiais laikais priimta patikėti rabinui pilną teisę tvarkyti „chameco“ reikalus, ir ta teisė yra užtvirtinama „chameco“ perdavimo rabino nuosavybei procedūra.

Tai patvirtinančius dokumentus rabinas perduoda pirkėjui Pesacho išvakarėse, prieš pat „chameco“ sunaikinimo termino pabaigą – po to, kai pirkėjas sumoka rankpinigius.

Šis sandoris visiškai teisėtas pilna to žodžio prasme.

Po Pesacho pasirodo, kad pirkėjas nesilaikė duoto žodžio sumokėti visą sumą už nupirktą „chamecą“ ir sandoris yra atšaukiamas: jam sugrąžinamas užstatas, kurį jis sumokėjo prieš Pesachą, o jis savo ruožtu sugrąžina „chamecą“. 

Indų paruošimas Pesachui    הכשרה: ליבון - שרייה - הגעלה

Kadangi Pesacho metu uždrausta naudoti netgi minimalų „chameco“ kiekį, tai negalima naudoti ir indų, kuriais buvo naudojamasi ištisus metus.

Geriausias variantas – turėti specialiai Pesachui pilną indų komplektą.

Jei to padaryti nėra galimybių, tai indus, kuriais ketinama naudotis Pesacho metu, reikia specialiu būdu išvalyti.

Tai atliekant reikia prisiminti taisyklę: „kaip priima, taip ir atiduoda“.

Tai yra indų išvalymą nuo „chameco“ reikia atlikti tuo pačiu principu, kokiu į juos įsigeria „chamecas“.

Dalykus, kurie buvo sąlytyje su ugnimi, pavyzdžiui dujinės plytelės kaitvietes – būtina pakaitinti atviroje ugnyje, metalinius indus: puodus, puodelius, šakutes, peilius, šaukštus – reikia pamerkti į verdantį vandenį, stiklinius indus – pamerkti trims dienoms kambario temperatūros vandenyje, kasdien pakeičiant vandenį.

Reikėtų priminti, kad visi indai turi būti prieš tai švariai išplauti nuo nešvarumų, rūdžių. 

Kas liečia virtuvinius reikmenis, kurie sudaryti iš dviejų dalių (pavyzdžiui, peiliai ar šakutės su kitokios medžiagos rankena), jų išvalyti taip, kad būtų tinkami Pesachui, neįmanoma.

Indai iš ugniai atsparaus stiklo prilyginami indams iš metalo, kadangi į jo sudėtį įeina nemažas kiekis metalo priemaišų.

Todėl tokius indus reikia panardinti į verdantį vandenį.

Bet indai iš „duralex“ stiklo neatlaiko aukštų temperatūrų, todėl juos reikia trims paroms pamerkti į vandenį. 

Šiuolaikinės technologijos siūlo virtuvės reikmenų, pagamintų iš naujausių ištobulintų medžiagų ir junginių.

Todėl šiais laikais ritualinis indų švarinimas tampa labai apsunkintas.

Be to, įvairios buitinės technikos – virtuvinių kombainų, indaplovių, orkaičių švarinimas reikalauja pagrindinių žinių apie jų sandarą ir veikimą.

 „Kašer la Pesach“ – šis užrašas ant maisto produkto pakuotės reiškia, kad gaminys pagamintas laikantis visų Pesacho reikalavimų ir kad jame visiškai nėra „chameco“.

Tačiau šiuo užrašu negalima aklai pasikliauti, ir jei kyla klausimų, reikėtų išsiaiškinti juos su autoritetingu rabinu.

Taip pat ginčytinas klausimas dėl „chameco“ yra su restoranais, poilsio namais ir viešbučiais: reikia išsiaiškinti ar jie priklauso rabinatui ir turi „teudat kašrut“, ir ar iš tikrųjų to laikomasi virtuvėje.