• תורת ה' תמימה – משיבת נפש. עדות ה' נאמנה – מחכימת פתי. פיקודי ה' ישרים – משמחי לב. מצוות ה' ברה – מאירת עיניים. תהלים יט' – ח', ט Kūrėjo Tora tobula – sugrąžina sielą. Kūrėjo atvėrimai tikri – „paprotina“ naivuolį. Kūrėjo įsakymai tiesūs – džiugina sielą. Kūrėjo priedermė aiški – „apšviečia“ akis. (Tehilm 19 – 8, 9)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

Pastabos apie Agada    הערות לתוכנה של ההגדה

הַא לַחְמָא עַנְיָא  Ha lachma anja

Agados pradžia parašyta aramėjų kalba, kuri Agados sudarymo metu buvo šnekamoji judėjų kalba, tam, kad visi suprastų šiuos žodžius: „Tai – vargo duona, kurią valgė mūsų tėvai Egipte.

Kiekvienas, kuris alkanas, tegul ateina ir valgo.

Kiekvienas, kuris privalo švęsti Pesachą, tegul ateina ir švenčia su mumis.

Šiais metais čia, kitais metais – Izraelyje.

Šiais metais - vergai, kitais metais – laisvi žmonės“. 

Iškyla klausimas, kaip gali šiuos žodžius sakyti tie, kurie šiuo metu gyvena laisvame ir nepriklausomame Izraelyje?

Tačiau reikia prisiminti, kad „visi judėjai yra atsakingi vienas už kitą“, todėl, kol ne visi judėjai sugrįžę į savo šalį, šie Agados žodžiai lieka galioti. 

מַה נִּשְׁתַּנָּה Ma ništana

Šiais žodžiais – „kuo skiriasi?“ - prasideda „keturi klausimai“, kuriuos paprastai užduoda jauniausias vaikas tėvui, išreikšdamas nusistebėjimą keistais ir neįprastais veiksmais, kuriuos jis mato šią naktį.

Šie klausimai yra nuo senų laikų – nuo tada, kai iš pradžių valgydavo šventinėje trapezoje, o paskui skaitydavo Agadą.

Trapezos metu vaikas matydavo, kaip žolės merkiamos į sūrų vandenį - kaip priimta turtingųjų tarpe, kaip valgoma maca – beturčių maistas, kaip valgomas „maroras“, kaip tai darydavo vergai, kaip sėdima pasirėmus kaire ranka, lyg puotaujant prie karaliaus stalo.

Nesuprasdamas šių nesutaikomų prieštaravimų, vaikas užduodavo „keturis klausimus“.

Dabar tradicijos pasikeitė, ir užduodamas „keturis klausimus“ sederio pradžioje, vaikas kalba apie tai, ko dar nematė – ir vis dėl to Pesacho Agada liko be pakitimų.

„Keturi sūnūs“    ארבע בנים

„Apie keturis sūnus kalba Tora: vienas – protingas, kitas - nusidėjėlis, trečias – naivus, o ketvirtas net nežino, ko paklausti“.

O Toros išminčiai atskleidžia, jog visi jie – „vienas kito sūnūs“, tai yra simbolizuoja keturias kartas.

T.y. iš tikrųjų penkias, nes pirmasis yra tėvas, kuriam viskas aišku ir paprasta, kuriam nekyla jokie klausimai.

Jo sūnus – mokytas, tyrinėtojas, jį domina viskas: „Kas tai per liudijimai, kas tai per įstatymai, kurių Kūrėjas, mūsų Dievas, prisakė laikytis?“ 

O štai sekantis sūnus, nusidėjėlis, užaugęs kartoje, kurios būdingas bruožas buvo religinės tradicijos atsisakymas.

Jo manymu, sederis yra visiškai pasenęs, bet kokią prasmę praradęs paprotys.

Užaugęs svetimos kultūros įtakoje, jis pro dantis iškošia klausimą, iš anksto žinodamas atsakymą: „Kas per tarnavimas čia pas jus?“

Ir Agada parodo tikrą jo esmę: kadangi jis išskiria save iš judėjų bendruomenės tarpo, tai tuo paneigia pačius judaizmo pagrindus. 

Trečiasis sūnus, naivuolis, paprastuolis, niekada savo tėvo-nusidėjėlio namuose nematė sederio, jis gyvena pasaulyje, neturinčiame nieko bendro su judaizmu.

Gali būti, kad tik ankstyvoje vaikystėje jis matė sederį, kurį atliko jo senelis-rabinas.

Vienintelis, ką jis žino – kad jis judėjas. 

Ir štai, papuolęs į sederį, jis naiviai klausinėja: „Kas tai?“

O ketvirtasis sūnus net nežino, ko paklausti: jis ne tik niekada nematė sederio, bet net ir nežino apie jį.

Todėl Agada pataria: o šitam sūnui pats pradėk pasakoti, nelaukdamas, kol jis pradės klausinėti. 

Ir dabar Izraelyje yra nemažai tokių šeimų, kurių padėtis labai primena keturių sūnų vaizdą: tėvas, atvykęs į šalį iš svetur – Toros žinovas, jo sūnus atmetė viską, ką suspėjo įsisavinti tėvo namuose, susiviliojęs „šiuolaikinėmis teorijomis“, pasak kurių judaizmas ir religija – absoliuti atgyvena mūsų išsivystymo laikais, jo sūnus – paprastas judėjas, nieko nežinantis apie judaizmą, o jo anūkas nežino net apie galimybę kažko paklausti apie judaizmą.

Gal būt todėl Tora sako: „Papasakok savo sūnui“.