kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

 
 
 

Uždaryti užduotį



Pesacho maldų tvarka       סדר תפילות חג הפסח


Pirmąją Pesacho dieną skaitomas pilnas „Halelis“, o kitomis dienomis sutrumpintas.

Kodėl?

Pesacho maldų tvarka beveik nesiskiria bet kurios kitos iš trijų metų švenčių.


Ryškiausias skirtumas tai „Halelio skaitymas“. 

Sukot ir Šavuot švenčių metu skaitomas pilnas „Halelis“, o Pesacho metu pilnas „Halelis“ skaitomas tik pirmąją šventės dieną (už Izraelio ribų pirmas dvi dienas).

Likusiomis dienomis skaitomas sutrumpintas „Halelio“ variantas (kaip ir roš-chodeš metu).


Kodėl?

Atsakymas į klausimą slypi tame, kad septintąją Pesacho dieną pažymint jūros perskyrimo stebuklą, prisimename taip pat ir  tai, kaip faraonas bei jo kariai nuskendo jūroje.

O Šventas Raštas sako: „Nesidžiauk savo priešo žlugimu“, vadinasi šią dieną netinka skaityti „Halelį“.

Pasak išminčių, Kūrėjas sudraudė angelus, pradėjusius dainuoti šlovinimo himną, žuvus egiptiečiams: „Mano kūriniai skęsta jūroje, o jūs dainuojate?!“


Reikia pabrėžti, kad nors ir nesidžiaugiame svetima nelaime, tačiau ir apie išgelbėjimo stebuklą nutylėti negalima.

Todėl priimtas kompromisas: „Halelis“ yra skaitomas, tačiau sutrumpintas.


Tačiau, jei chol-amoed metu būtų skaitomas pilnas „Halelis“, o septintą Pesacho dieną sutrumpintas, tada išeis, kad chol-amoed didesnės šventės, nei septinta Pesacho diena.

O juk Tora kalba apie ją, kaip apie pačią tikriausią šventę.

Todėl chol-amoed metu skaitomas tik sutrumpintas „Halelio“ variantas.


„Šir aširim“     שיר השירים


Pesacho Šabato metu, po „Šacharit“ mados ir prieš Toros skaitymą priimta perskaityti visus aštuonis knygos „Šir aširim“ („Giesmių giesmė“) skyrius panašiai, kaip Sukot šventės chol-amoed Šabato metu yra perskaitoma visa Koheleto knyga.


Aškenazių bendruomenėse „Šir aširim“ skaitoma iš ritinio, parašyto ant pergamento, ir prieš skaitymą pasakomi du palaiminimai:

„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kuris pašventinai mus Savo priedermėmis ir liepei skaityti ritinį [„Šir aširim“] ir Šeechejanu“.

Kitose bendruomenėse kiekvienas skaito „Šir aširim“ iš knygos, nesakydami jokių palaiminimų. 

Išminčiai teikė šiai knygai ypatingą reikšmę.


Rabi Akiva netgi pasakė:

„Visos Tanacho knygos šventos, bet „Šir aširim“ šventų švenčiausia“.

Išminčiai sako, kad „Šir aširim“ išreiškia nesugriaunamą sąjungą tarp mylimojo (Kūrėjo) ir nuotakos (Izraelis).

Visi šios poemos vaizdiniai traktuojami kaip alegorinė Kūrėjo meilės Izraeliui ir Izraelio meilės Kūrėjui išraiška.


Kitose Tanacho knygose ryšys tarp Kūrėjo ir žmogaus daugiausiai grindžiamas baimės jausmu elementarios bausmės baime arba išaukštintu pagarbos jausmu, šventu virpuliu.

„Šir aširim“ šis ryšys turi visai kitokį meilės aspektą. Ir šis aspektas yra nepalyginamai aukštesnis, nei baimė.


Priimta „Šir aširim“ skaityti Šabato išvakarėse, prieš „Mincha“ maldą.

Skaityti „Šir aširim“ per Pesachą yra ypatingai svarbu. 

Halacha taip pat mini paprotį skaityti „Šir aširim“ sederio naktį, po Agados skaitymo.


Jei Pesachas prasideda per Šabatą ir baigiasi per Šabatą taip, kad visos chol-amoed dienos šiokiadieniai, tai „Šir aširim“ skaitoma pirmąją šventės dieną.



Kuo ši knyga susijusi būtent su Pesachu?  מה ייחודה של המגילה לפסח דווקא


Visų pirma, „Šir aširim“ tai ypatingai gražus pavasario aprašymas:

„Nes ruduo jau praėjo, praėjo ir baigėsi lietūs, po visą šalį skleidžiasi pumpurai, atėjo lakštingalų suokimo laikas, ir purplelio burkavimas girdisi mūsų šalyje...“.


Antra, šioje knygoje alegoriškai pasakojama visa Izraelio tautos istorija, jos pavergimo istorija ir jos išgelbėjimas, kuris ateina iš Kūrėjo.

Ypatingą vietą užima išsivadavimas iš Egipto vergijos.

Tokiu būdu Šir aširim“ įkvėpta meilės poema tapo pačia Pesacho šventės esmės išraiška.