Vieną dieną sėdėjo rabi Šimonas, jo sūnus rabi Elazaras ir rabi Aba.
Rabi Elazaras pasakė, parašyta Toroje:
„Pasirodžiau Abrahamui, Icchakui ir Jakovui vardu אל שדי El Šadai – Visagalis,
o savo vardo ה' (Havaja) nedaviau jiems pažinti (Šmot 6 – 3).
Ką reiškia „pasirodžiau“, reikėjo sakyti „kalbėjau“.
Pasakė jam rabi Šimonas, sūnau, čia yra aukštutinė paslaptis.
Ateik ir pažiūrėk, yra „spalvos“, kurios matosi ir kurios nesimato.
Ir vienos ir kitos – tai „aukštutinė“ tikėjimo paslaptis,
kurios nežino žmonės ir į kurią neįsižiūri.
Ir tų matomų „spalvų“ nenusipelnė nei vienas žmogus,
tol kol atėjo Tėvai: Abrahamas, Icchakas ir Jakovas ir išstovėjo jose, t.y. pasiekė jas.
Apie tai parašyta „pasirodžiau“, nes matė „spalvas“, kurios matosi.
Ir kas tai per „spalvos“, kurios atsivėrė?
Tai אל שדי El Šadai – Visagalis, t.y. aukštutinės „spalvos“ ir jos matosi.
Tačiau aukščiau yra paslėptos „spalvos“, kurios nesimato.
Šių „spalvų“ nepasiekė jų niekas, išskyrus Moše.
Apie tai parašyta: „O savo vardo ה' (Havaja) nedaviau jiems pažinti“.
Tai reiškia: „Neatsivėriau jiems aukštutinėmis spalvomis“.
O jei paklausi:
Argi Tėvai nežinojo vardo 'ה (Havaja)?
Žinojo, bet tik iš tų „spalvų“, kurios atsivėrė...
Šios aukštutinės, paslėptos ir spindinčios šviesos,
kurių nusipelnė Moše, tai paslaptis: „atverta akis“ ir „užmerkta akis“.
Jeigu yra „užmerkta akis“, ji mato „veidrodį, kuris šviečia“.
Ir jeigu yra „atverta akis“, ji mato „veidrodį, kuris nešviečia“.
Todėl Tėvams parašyta: „Pasirodžiau“, ir tai – „veidrodis, kuris nešviečia“,
kuris yra atvertas ir jame yra „matymas“.
Tačiau apie „veidrodį, kuris šviečia“,
kuris atsivėrė Moše, ir kuris yra paslėptas, parašyta ne „matymas“, o „žinojimas“:
„O savo vardo 'ה (Havaja) nedaviau jiems pažinti“.
Atėjo rabi Elazaras ir rabi Aba bei pabučiavo rabi Šimono rankas.
Pravirko rabi Aba ir pasakė: kai pasitrauksi iš pasaulio,
pasaulis liks vienišas, kas tada galės šviesti Toros šviesa.