Kartą vienas judėjas naktį susapnavo baisų sapną.
Atsibudo ryte labai išsigandęs ir susirūpinęs, todėl ėmė vaikščioti
pas visus didžiuosius kartos išminčius, kad išaiškintų jo sapną į gerą
pusę.
Tačiau nei vienas iš jų negalėjo to padaryti.
Vieną dieną judėjas išgirdo apie Baal aSulamą, apie tai, kad jis
visiškai atsidavęs Torai, tad nuėjo pas jį, papasakojo savo sapną ir
paprašė jį išaiškinti.
Baal aSulamas jam atsakė, jog jis yra paprastas judėjas ir mokosi
Talmudo, todėl jo patarimas yra padaryti tai, ką pataria Talmudas – tai
yra išsiaiškinti sapną trijų žmonių akivaizdoje.
Taip ir padarė judėjas ir jam iš karto „nušvito akys ir siela“.
Tai reiškia, jog yra tokių „kabalistų“, kurie duoda visokių rūšių patarimus, ir tai daro tiek dėl pinigų, tiek dėl garbės.
Mūsų mokytojas Baal aSulamas neužsiėmė jokiais ženklais ir stebuklais – nei tikrais, nei juo labiau, išgalvotais.
Jis mokė, kad žmogus turi užsiimti darbu Kūrėjui iš visų jėgų ir elgtis paprastai, tai yra nepritarė neįprastam ir žmonių dėmesį pritraukiančiam elgesiui.
Ir nėra šlovingesnio dalyko už kuklumą, kaip yra parašyta:
„Palaiminimas gali būti tik tame dalyke, kuris yra paslėptas nuo akių“.
Taigi, tiek „sapnų aiškintojams“, tiek ieškantiems tų „aiškinimų“ reikia tiesiog daugiau paprastumo ir kuklumo.
Taip pat žinomas ir ravo Barucho Šalomo požiūris į sapnus: kartą, Lag ba Omero metu ravui Baruchui besilankant Meirone (čia palaidotas rabi Šimonas bar Jochajus, Zohar knygos autorius), pasirodė vienas judėjas ir pamatęs ravą, ėmė primygtinai prašyti, kad šis išklausytų jo sapną.
Ravas Baruchas suprato, jog jei neišklausys jo sapno, neatsikratys juo, todėl sutiko.
Judėjas ėmė pasakoti:
„Taigi, sapnuoju, jog einu lauku ir tolumoje matau gulinčią karvę. Pamačiusi mane, karvė atsikėlė ir pabėgo. Šis sapnas kartojosi man tris naktis iš eilės. Dabar, mokytojau, pasakyk, ką reiškia mano sapnas“.
Ravas Baruchas atsakė:
„Sapno aiškinimas paprastas: kai karvė tave pamatė, ji išsigando, todėl ir pabėgo...“.