„Ir sapnavo Josefas sapną“ (Berešit 37 – 5).
Rabi Chija pradėjo (atvėrė) ir pasakė:
„Klausykite mano žodžius, jei bus pas jus Kūrėjo pranašas,
regėjimuose pasireikšiu jam, sapne kalbėsiu su juo“ (Bemidbar 12 – 6).
„Sapne kalbėsiu su juo“, tai yra viena šešiasdešimtoji pranašystės dalis.
Ir tai angelo Gabrielio, sapnų valdovo, pakopa.
Ateik ir pažiūrėk.
Visi sapnai, kurie yra tinkami (tikri),
ateina iš šios pakopos, t.y. iš angelo Gabrielio.
Ir todėl, kad ateina iš angelo,
nėra sapno į kurį nebūtų „įmaišyti“ melagingi dalykai.
Iš tikro sapne yra tiesa ir melas,
todėl visi pasaulio sapnai reikalauja paaiškinimo.
Kaip parašyta: „Ir kaip jis (Josefas) išaiškino taip ir atsitiko (Berešit 41).
Kokia prasmė to, kad yra sapne ir tiesa, ir melas?
Sapno paaiškinimas nusveria sapną į vieną arba į kitą pusę.
Todėl sapnas reikalauja gero paaiškinimo...
Ateik ir pažiūrėk.
Kai žmogus atsigula į lovą, pradžioje turi priimti ant savęs „Dangaus karalystės jungą“,
o po to pasakyti Toros pastraipą apie Kūrėjo gailestingumo savybes.
Mokėmės, kai žmogus miega, siela palieka jį,
kyla į viršų ir klaidžioja aukštybėse,
pagal savo pasirinktą kelią.
Iš tikro kai žmonės guli ir snaudžia lovose, jų sielos palieka juos.
Tada Kūrėjas praneša sielai angelo Gabrielio lūpomis tuos dalykus,
kurie atsitiks ateityje, arba tuos dalykus,
kurie ateina iš širdies apmąstymų,
t.y. tiesą ir melą, arba abu kartu.
Tai reiškia, kad žmogui nėra pranešama kol jis yra kūno valdžioje,
t.y. kol žmogus dar nemiega.
Tačiau, kai žmogus užmiega, angelas praneša sielai,
o siela žmogui, kad sapnas atėjo iš viršaus,
tai ką siela sužinojo, kai ji nebuvo kūne.