kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
  • „Nes Tu – Kūrėjas, mūsų Dievas, sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis rasą – palaiminimui, o ne prakeikimui, gyvenimui, o ne mirčiai, sotumui, o ne alkiui!“ (Iš Maldos apie rasą).

אחור וקדם צרתני 

„Iš priekio ir iš užpakalio apglėbei mane“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas) יהודה אשלג - בעל הסולם

 
 
 

Uždaryti užduotį



8. (2)


Dvi priešingybės vienoje vietoje


Tačiau tana mus moko,kad reikia visomis jėgomis stengtis dėl miltų, nes be jų nėra Toros.
Ir geriau jau sugadinti vieną Šabatą,
tam kad galėtum laikytis daug Šabatų…
Tačiau su visu tuo reikia labai aiškiai žinoti,
kad „Jei nėra Toros, nėra miltų“.


Iš tikro ne pastangos paprastame darbe atneša miltų,
o tik Toros laikymasis ir Dangaus baimė,
nes „ne pagal (kojų) greitumą vertinamas žmogus“ (Tehilim 147 – 10).
Ir tai dvi priešingybės, susijungiančios vienoje vietoje.
Tai reiškia, kad darydamas „gyvuliškus“ veiksmus ir kartu žinodamas,
kad jie nieko verti, nes viskas vis tiek ateina tik „nuo Karaliaus stalo“,
toks žmogus skaitosi absoliučiai tobulas.


Apie tai parašyta:
„Palaimintas žmogus, kuris pasitiki tik Kūrėju,
ir nepasitiki materialiom tuštybėm“ (Tehilim 40 – 5).
Iš tikro žmogus apjungia du dalykus:
pasitiki Kūrėju, ir iš visų jėgų stengiasi uždirbti duoną namams.
Tačiau žmogus žino, kad jo pastangos užsidirbti duoną paprastu darbu yra antraeilės,
ir svarbiausia yra pasitikėjimas Kūrėju.
Ir suprask.


Parašyta:
„Neatsitrauks nusidėjėlio lazda nuo teisuolių dalies“ (Tehilim 125 – 3),
Iš tikro nusidėjėlių ir teisuolių veiksmai yra panašūs.
Ir suprask.
Tačiau kodėl taip yra?


Parašyta toliau:
„Kad neištiestų teisuoliai rankos į nusikaltimą“,
Iš tikro žmonės, pilnai priimantys ant savęs Dangaus karalystės jungą,
žino kiek tai duoda galios.


Ir viso šio dalyko tikslas yra tas,
kad išsiaiškinti teisuolio tikėjimo Kūrėju dydį.
Todėl nors Kūrėjas žino visas mintis,
žmogui reikalinga veiksmų analizė,
kad būtų aišku pačiam teisuoliui.


Juk materialumo prigimtis yra ta,
kad ji neleidžia teisuoliui tikėti,
kol jis nepamato akivaizdžiai savo akimis.
Todėl teisuolis visada bijo,
kad nusidėtų ir nenukristų iš savo pakopos veiksmo metu.
Ir suprask.