• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות סט, ע  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         69.

Todėl mums yra labai svarbu suprasti „meilės Kūrėjui” esmę.
Tai panašu iš to, kaip žmogus myli savo draugą, t.y. meilė Kūrėjui išeina iš to paties principo.
Ir dar, kaip jau sakėme, visos žmogaus savybės ir polinkiai iš pat pradžių ir buvo sukurti tik šiam tikslui, t.y. žmogaus „meilei Kūrėjui”.
Ir kai įsižiūrėsime į žmogaus meilę savo artimui, rasime ten keturias pakopas, viena aukščiau kitos,
t.y. dvi pagrindines, dar pasidalinančias į dvi, taigi iš viso – keturias.

                                                          70.

Pirma pakopa – tai meilė, priklausanti nuo kokios tai priežasties.
Tai reiškia, kad žmogus iš didelės naudos ir malonumo, kurį gavo iš draugo, „susijungė” su draugo siela su nepaprasta meile. Ir čia taip pat yra du lygiai.
Pirmas lygis:
prieš tai, kol žmogus pažino ir pamilo savo draugą, abu sąlygojo vienas kitam blogus dalykus.
Tačiau dabar abu nebenori to prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė”.
Antras lygis:
visą laiką vienas kitam darė didelius gerumus ir didelę naudą, ir nėra jų santykiuose jokio „defekto”, ar blogio prisiminimo.