• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמת ספר הזהר מאמר הנצנים 

Zohar „Pumpurai“

rabi Šimonas bar Jochajus רבי שמעון בר יוחאי

4) Berešit. Rabi Šimonas pradėjo:
„Pumpurai pasirodė ant žemės“. (Šir aŠirim 2 – 12)
„Pumpurai“ – tai „Maase Berešit“ (מעשה בראשית „Pasaulėdaros veikimas“).
„Pasirodė ant žemės“.

(Klausia) Kada?
(Ir atsako) Antradienį (trečią pasaulėdaros kūrimo dieną).
Apie tai parašyta: „Ir išves žemė“ (Berešit 1 – 12),
tada „Pasirodė ant žemės”.

„Atėjo laikas dainuoti”. (Šir aŠirim 2 – 12),
Tai – trečiadienis (ketvirta kūrimo diena),
nes tada „nukertami” (sunaikinami) despotai (tironai).
(žodis לזמור – (lizmor) dainuoti, gali reikšti ir nukirsti, nugenėti)

Taip pat sąryšyje su tuo kas pasakyta,
Toroje (Berešit 1 – 14) parašyta:
„Tegul būna šviesuliai“ (יהי מארת nepilnas parašymas,
trūksta dviejų „Vav“ raidžių, ir reiškia prakeikimą).

„Balandės balsas (girdisi mūsų žemėje)“ (Šir aŠirim 2 – 12).
Tai – ketvirtadienis (penkta kūrimo diena),
apie tai parašyta: „Išves vandenys“ (Berešit 1 – 20),
kad padaryti palikuonis.

„Girdisi“ (Šir aŠirim 2 – 12),
Tai – penktadienis (šešta kūrimo diena).
Tą dieną parašyta: „Padarykime žmogų“ (Berešit 1 – 26),
kuris ateityje (kai bus dovanojama Tora),
paankstins veiksmą girdėjimui.

Pagal lygiagrečią analogiją čia (žmogaus sukūrime) parašyta:
„Padarykime žmogų“ (נעשה אדם „naase adam) (Berešit 1 – 26).
Ir ten (Toros dovanojime) parašyta:
„Padarysime ir išgirsime ( נעשה ונשמע „naase ve nišma“ (priimsime ir suprasime)“ (Šmot 21 – 24).

„Mūsų žemėje“, tai – Šabatas, nes tai, kaip „Gyvybės Žemė“ („Pasaulis, kuris ateis“).

5) Kitas paaiškinimas.
„Pumpurai“ – tai „Tėvai“ (Abrahamas, Icchakas ir Jakovas – Gerumas, Griežtumas ir Harmonija), kurie įėjo į suvokimą (mintį),
ir taip pat įėjo į „Pasaulį, kuris ateis“ (tai yra į biną (į protą, į šventumą),
ir ten pasislėpė.

Iš ten „išėjo“ paslėpime, bei (visiškai) pasislėpė „Tiesos pranašuose“.
Kai gimė Josefas, pasislėpė jame.
Paskui Josefas įėjo į „Šventą Žemę“,
ir realizavo juos ten.
Tada „pasirodė ant žemės“,
tai reiškia ten atsivėrė.

Kada jie matosi?
Kai pasaulyje atsiranda (matosi) vaivorykštė.
(Pagrindinės vaivorykštės spalvos simbolizuoja: balta – gerumą, raudona – griežtumą, žalia – harmoniją).
Iš tikro, kai matosi vaivorykštė , tada jie (Tėvai) atsiveria.
Tuo metu būtent „Atėjo laikas dainuoti (nukirsti, sunaikinti)”,
tai reiškia laikas „iškirsti“ nusidėjėlius iš pasaulio.

Kodėl (karta nežiūrint, kad joje yra daug nusidėjėlių,) išsigelbėjo?
Todėl, kad „Pumpurai pasirodė ant žemės“.
Iš tikro, jei nebūtų (nusidėjėliai) matomi,
pasaulis negalėtų (deramai) funkcionuoti.

6) (Klausia)
Kas vis tik suteikia pasauliui egzistenciją,
ir sąlygoja, kad Tėvai (atsivertų)?
(Ir atsako)
Vaikų, užsiimančių Tora, balsai.
(Nusidėjėliai, kaip ir vaikai – „maža (mochino – suvokimo) būsena“).
Dėl šių vaikų ir išsigelbsti pasaulis.

Apie tai parašyta:
„Padarysiu tau aukso vėrinius“ (Šir aŠirim 1 – 11).
Tai vaikai, jaunuoliai, jauni žmonės (Toros užsiėmimų dėka ištaisantys nusidėjėlių „mažą būseną“),
Kaip parašyta:
„Ir padaryk du auksinius Kerubus“ (Kerubai turėjo jaunuolių veidus) (Šmot 25 – 18).