kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • שהמעתיקים הללו קנו אצלם שם גדול על חשבוננו, אשר בזה מחזקים ודאי את תורתם המזויפת וקונים כח להכחיש את תורתינו הקדושה. בעה''ס, שפחה כי תירש גבירתה Šie „apsišaukėliai“ naudojasi mūsų išmintimi ir tuo stiprina, bei pagrindžia savo „išgalvotus mokymus“. Taip pat jie įgauna jėgų neigti mūsų šventąją Torą. (Baal Sulamas, „Kai tarnaitė paveldi ponią“ )

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

 
 
 

Uždaryti užduotį




„Mokymas apie dešimt sfirot“   תלמוד עשר הספירות

 

1932 metais Tel Avive mūsų mokytojas Baal aSulamas pradėjo rašyti milžinišką savo kūrinį, paaiškinantį visus Ari raštus, pavadinimu „Mokymas apie dešimt sfirot“.

Šiame savo kūrinyje Baal aSulamas surinko ištraukas iš visų Ari raštų – ne pagal jų eiliškumą ar parašymo laiką, bet pagal dvasinių būsenų vystymosi tvarką priežasties–pasekmės būdu:


1) Pirmas dvasinis pasaulis vadinasi „Olam Ein Sof“ („Begalybė“). Jo esmė – Kūrėjo mintis sukurti kūriniją ir padaryti gerą kūriniams. Šiame pasaulyje dvasinė kūrinija, vadinama „Ein Sofo malchut“, buvo visiškame tobulume, tokiame, koks iš tikrųjų atsivers ateityje, galutiniame ištaisyme. Ir tai paslaptis: „Veiksmo pabaiga pradinėje mintyje“.


2) Antras dvasinis pasaulis yra „Olam acimcum“, jame pirmas dvasinis kūrinys visiškai apribojo savo norą gauti malonumą ir mėgavimąsi, nes malonumas buvo gaunamas ne dėl Kūrėjo, bet dėl savęs. Šis pasaulis taip pat vadinamas „Igulim“, nes panašiai, kaip materialiame pasaulyje apvalus daiktas neturi nei viršaus, nei apačios, taip ir šiame pasaulyje nebuvo aukštesnių ar žemesnių pagal svarbumą pakopų, tačiau visos pakopos – vienodai svarbios.


3) Toliau – trečias dvasinis pasaulis, vadinamas „Adam Kadmon pasaulis“, čia atsirado pirmieji šventumo ištaisymai, vadinami „masach“ („ekranas“) ir „or chozer“ („grįžtanti šviesa“). „Ekranas“ reiškia tai, kad apatinis sustabdo save nuo aukštutinės šviesos gavimo savo malonumui. „Grįžtanti šviesa“ reiškia, kad gauna dalį šios dieviškos šviesos tik dėl to, kad nori sąlygoti malonumą Kūrėjui.

Nuo šio pasaulio ir žemiau vadinasi „kav“ („linija“) ir tai dėl dviejų priežasčių:

a) kaip materiali linija turi viršų ir apačią, taip ir čia jau atsiranda pakopų išsidėstymas aukščiau arba žemiau pagal svarbumą;

b) gavimas čia apibrėžtas ir apribotas, kaip „linija ir dydis“, ir pagrindas yra „ekrano“ bei „grįžtamos šviesos“ didumas. Ir gavimas įmanomas tik pastarųjų dviejų aspektų dėka ir niekaip kitaip.


4) Toliau eina ketvirtas dvasinis pasaulis – tai „Nekudim pasaulis“, kuriame įvyko „cimcum bet“ („antras apribojimas“), tai reiškia, kad atsirado labai reikšmingas praradimas šventume – dvasinė kūrinija visiškai negali naudoti savo gavimo norų šventume, bet tik sąlygojimo norus. Tai atvedė į būseną, kurioje kūrinija pirmą kartą suklupo ir ėmė naudoti gavimo indus savo egoistiniam malonumui gauti ir dėl to išėjo iš šventumo. Ir ši būsena vadinasi „indų sudužimas“.


5) Penktas dvasinis pasaulis – tai „Acilut pasaulis“, kuris dar yra visiškas dieviškumas, aspektu: „Jis (Kūrėjo esmė), Jo Gyvybingumas (išeinanti iš Jo šviesa) ir gaunantys šviesą indai, yra viena“, nes čia naudojami vien tik sąlygojimo indai. Ir iš teisuolių sielų aspekto tai yra aukščiausia pakopa, vadinama „amžina Kūrėjo meilė“, kadangi šioje pakopoje yra pasiekiamas supratimas, jog Kūrėjas valdo visą kūriniją aspektu „geras ir darantis gerumą ir geriems, ir blogiems“. O priešais yra klipot (netyrų jėgų) „Acilut pasaulis“, kuris bando iškreipti šią meilę.  


6) Šeštas dvasinis pasaulis vadinasi „Brija pasaulis“, čia yra „sielų“ vieta, tai reiškia, nuo čia sielos tampa savarankiškais, atskirais nuo Kūrėjo kūriniais. Ir tai meilės, kuri nepriklauso nuo kokio tai dalyko, aspektas. Taip pat supratimas, kad Kūrėjas valdo aspektu „geras ir darantis gerumą“, bet tik kas liečia patį žmogų asmeniškai. Priešais šį pasaulį yra netyrų jėgų „Brija pasaulis“, kuris bando iškreipti šią meilę.


7) Septintas dvasinis pasaulis vadinasi „Jecira pasaulis“, ir jame yra „Kūrėjo veido atvėrimas“ aspektu „savo pasaulį pamatysi savo gyvenime“, ir tai – meilė, kuri priklauso nuo kokio tai dalyko. O priešais – netyrų jėgų „Jecira pasaulis“, kur bandoma iškreipti dalyką, nuo kurio priklauso ši meilė.   


8) Aštuntas dvasinis pasaulis – „Asija pasaulis“. Tai žemiausias dvasinis pasaulis, kuriame Kūrėjo valdymas yra paslėptas, ir kurio dvasinis darbas yra „tikėjimas aukščiau žinojimo“. Priešais jį yra netyrų jėgų „Asija pasaulis“, kuris bando pasakyti, kad Kūrėjas nevaldo aspektu „geras ir darantis gerumą“ arba, kad Kūrėjas iš viso nevaldo kūrinijos.      


9) Ir devintas pasaulis yra mūsų pasaulio taškas ir materialus mūsų žemės rutulys. Šio pasaulio „medžiaga“ nėra materiali, nes netgi ir mūsų pasaulio atžvilgiu visai nėra kalbama apie materialumą, tačiau šio pasaulio esmė – žmogaus noras gauti dėl to, kad gauti, taip pat vadinamas meile sau, egoistiniu malonumo ir pasimėgavimo gavimu, egoizmu, „jecer hara“ („blogio instinktu“), „mirties angelu“

 


Taigi, iš tikrųjų pagrindinių dvasinių būsenų yra penkios:

1) Adam Kadmon pasaulis, kuris yra išreiškiamas Kūrėjo vardo Havaja raidės jud smaigaliu.

2) Acilut pasaulis, išreiškiamas Kūrėjo vardo Havaja raide jud.

3) Brija pasaulis, kuris yra išreiškiamas Kūrėjo vardo Havaja pirmąja hey raide.

4) Jecira pasaulis, išreiškiamas Kūrėjo vardo Havaja raide vav.

5) Asija pasaulis, išreiškiamas Kūrėjo vardo Havaja apatine hey.

 

Šis nuostabus Baal aSulamo kūrinys „Mokymas apie dešimt sfirot“ sudarytas iš 16 dalių ir bendrai yra virš 2000 puslapių.

Jis skaitosi centrine visos kabalos išminties ašimi ir pagrindu.

Kiekviena dalis dalinasi į keturias:

1) „Or pnimi“ („Vidinė šviesa“) – tai švento Ari žodžių paaiškinimas, panašiai, kaip Raši komentaras Talmudui, išaiškinantis kiekvieną aspektą virš vietos, virš laiko ir virš materialių įvykių.

2) „Istaklut pnimit“ („Vidinė įžvalga“) – bendras paaiškinimas, einantis po „Or pnimi“, kuris nesusietas su švento Ari žodžiais.

3) „Žodžių paaiškinimo lentelė“ – ją sudaro sąvokų iš švento Ari žodžių, paminėtų toje dalyje, išaiškinimas dvasiniu – virš laiko ir vietos –  aspektu.

4) „Aspektų išaiškinimo lentelė“ – tai gilus kiekvieno toje dalyje aptariamo aspekto paaiškinimas (šios dvi „lentelės“ skirtos tam, kad kiekvienas besimokantis galėtų pasitikrinti savo žinias).


Mūsų mokytojo dukra Bat Ševa Raichberd pasakojo:

„Mano tėvas kiekvieną naktį rašydavo knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“. Jis rašydavo labai ilgomis eilutėmis, smulkiu ir suspaustu šriftu. O paskui ryte duodavo man savo rankraštį atspausdinti rašomąja mašinėle. Ir taip – kiekvieną dieną. O paskui iš viso to, kas buvo atspausdinta spausdinimo mašinėle, darydavo trafaretą (tolesniam spausdinimui)“.


Taigi, šio švento kūrinio dėka kiekvienam žmogui atsivėrė galimybė pakilti į aukštas dieviškumo atvėrimo pakopas.

Nes iki šio atvėrimo „išminties vartai buvo uždaryti ir užrakinti“ ir nebuvo galimybės kiekvienam žmogui įsigilinti ir suprasti šiuos dalykus, kadangi jie buvo paslėpti ir jų prasmės nebuvo galima suvokti.

Tačiau dėka šio milžiniško „atvėrimo iš dangaus“ kiekvienas gali suprasti šią išmintį visuose jos lygiuose, taip, kaip kiekvienas gali suprasti Talmudą ir jame svarstomas problemas.

Ir nors yra žmonių, teigiančių, jog nėra tokios sąvokos kabaloje kaip „mokymas“, ir kad visa kabalos esmė yra tai, kad nesuprantame jos – tačiau tie žmonės labai klysta.

Ir negalima paneigti to, kas akivaizdu, nes kiekvienas abejojantis galėjo prisijungti prie ravo Barucho pamokų ir pamatyti bei įsitikinti, jog čia su didžiuliu įsigilinimu ir analize mokomasi kabalos išminties.


Iškart po to, kai Baal aSulamas baigė rašyti „Įvadą į mokymą apie dešimt sfirot“, pradėjo rašyti „Beit šaar akavanot“.

Ši knyga taip pat sukurta pagal švento Ari raštus, ir ji yra kaip „Įvado į mokymą apie dešimt sfirot“ tęsinys.

Baal aSulamas parašė šiam Ari kūriniui nuostabų komentarą, pavadinimu „Or pašut“, aiškiai paaiškinantį visus jo aspektus.