• רֵישׁ לָקִישׁ אָמַר: אֵין אָדָם עוֹבֵר עֲבֵירָה אֶלָּא אִם כֵּן נִכְנַס בּוֹ רוּחַ שְׁטוּת. סוטה ג' – א'. זוהר, ויצא, ס''מ ואשת זנונים Reiš Lakiš sako: Žmogus nepadaro nuodėmės, bet tik, kai įeina į jį „kvailumo dvasia“. (Talmudas, Sota 3 – 1)

הקדמת ספר הזהר מאמר מי ברא אלה דאליהו 

Zohar „Kas (visa) tai sukūrė” pagal (pranašą) Elijahu

rabi Šimonas bar Jochajus רבי שמעון בר יוחאי

11) Pasakė rabi Šimonas: „Elazarai, sūnau, nustok kalbėti ir atsivers didelė aukštutinė paslaptis,
ko nežino mūsų pasaulio žmonės“.
Rabi Elazaras nutilo.
Rabi Šimonas pravirko, palaukė akimirką ir pasakė:
„Elazarai, kas tai – „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“)?

Jei pasakysi, kad tai žvaigždės ir žvaigždynai (Zodiakas),
juk iš tikro jie yra visada matomi.
Ir jie sukurti „Ma“ ( מהaspektas, atspindintis materiją – „Kas“),
kaip tu sakai: 

„Su Kūrėjo žodžiu buvo sukurtas (padarytas) dangus“ (Tehilim (Psalmės) 33 – 6).

Todėl, jeigu „Ele“ rodo į paslėptus dalykus,
nereikėjo parašyti „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“) apie žvaigždes ir Zodiaką,
kurie yra atviri“.

12) Iš tikro ši paslaptis atsivėrė man būnant ant jūros kranto.
Atėjo ten pranašas Elijahu ir pasakė man:
„Rabi, ar tu žinai „Kas (visa) tai sukūrė”?

Atsakiau jam: „Visa tai „dangus ir jo kariauna“ yra Kūrėjo darbas,
į kurį žmonės turi įsižiūrėti ir jį palaiminti.
Kaip parašyta: „Kai pasižiūrėsiu į dangų, Tavo rankų darbą“ (Tehilim (Psalmės) 8 – 4)...,
„Kūrėjau, mano Viešpatie, koks didis Tavo vardas visoje žemėje“ (Tehilim (Psalmės) 8 – 10).

13) Pasakė man (pranašas Elijahu):
„Rabi, šis dalykas buvo Kūrėjo paslėptas,
ir jis buvo atvertas „Aukštutinėje Ješivoje“ (Dangaus mokymosi namuose).
Štai šis dalykas:
Kai „Paslėptas iš visų Paslėptų“ panoro atsiverti,pirmiausia Jis sukūrė (padarė) vieną „tašką“, kuris „pakilo“ ir tapo mintimi.
Toje mintyje Kūrėjas „nupiešė“ visas „formas (piešinius)“ ir „iškalė“ visus „atvaizdus (raižinius)“.

14) Ir (šių formų) viduje „iškalė“ vieną šventą ir paslėptą „Žvakę“.
Taip pat iškalė vieną paslėptą piešinį (formą) – „Šventų Švenčiausią“.
Iš tikro tai labai (dvasiškai) gilus „statinys“, išeinantis iš minties,
vadinamas „Mi“ (מי – „Kas“, aspektas, atspindintis dvasingumą),
kuris yra „statinio“ pradžia.

Šis statinys „stovi“ ir „nestovi“,
ir jis paslėptas Kūrėjo varde „Elokim“ (אלהים „Dievas“).
Tačiau iš tikro (šis statinys) dar neišreiškia pilno Kūrėjo vardo „Elokim“ (אלהים „Dievas“),
o tik šio Vardo dalį „Mi“,
nes jam iki pilno Kūrėjo Vardo dar trūksta raidžių „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“, materialumo).

Ir kai (šis statinys) panoro atsiverti ir vadintis Kūrėjo vardu „Elokim“ (אלהים „Dievas“),
jis apsirengė „brangiu ir švytinčiu (chasadim – gerumo) drabužiu“,
sukūrė raides „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“),
kurios pakilo į Kūrėjo vardą „Elokim“ (אלהים „Dievas“),
ir susijungė raidės – „Mi“ (מי – „Kas“) su raidėmis „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“).
Taip buvo užbaigtas Kūrėjo vardas „Elokim“ (אלהים „Dievas“).

Iš tikro kol dar nebuvo sukurta „Ele“ (אל''ה „(Visa) Tai“),
(statinys) negalėjo pakilti ir susijungti į Kūrėjo vardą „Elokim“ (אלהים „Dievas“).
(„Ele“ išreiškia materialų Kūrėjo aspektą, „Mi“ – dvasinį).

Todėl tie žmonės, kurie nusidėjo „Aukso veršio“ nuodėme,
pasakė šioje paslaptyje:
„Štai (אל''ה) tavo Dievas Izraeli“. (Šmot 32 – 4)
(Tai yra atskyrė „Ele“ – materialumą nuo „Mi“ – dvasingumo)

15) Iš tikro (chasadim – gerumo švytėjimo dėka) „Mi“ ir „Ele“ (dvasingumo ir materialumo aspektai) susijungia į Kūrėjo vardą „Elokim“ (אלהים „Dievas“),
todėl pasaulis Kūrėjo Vardo paslaptyje gali amžinai egzistuoti,
kaip pasakyta:
„Pasaulį pastatys (suteiks egzistenciją) gerumas“ (Tehilim (Psalmės) 89 – 3).

(Rabi Šimonas tęsia):
Tačiau pranašas Elijahu „nuskrido“ ir nemačiau daugiau jo.
Ir iš jo sužinojau, kad priartėjau prie didelės paslapties.

Atėjo rabi Elazaras ir kiti mokiniai ir nusilenkė prieš rabi Šimoną, pravirko ir pasakė:
„Jeigu būtumėm atėję į pasaulį išgirsti vien tik tai, pakaktų mums.