• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Rabi Joel Tetlbaumas iš Satmar      כ''ק אדמו''ר רבי יואליש מסאטמר זי''ע

Rabi Joel Tetlbaumas be galo gilinosi į Baal aSulamo knygas, jo knygų spinta buvo pilna mūsų mokytojo knygų.

Rabi Joel buvo ypatingas „Kūrėjo darbininkas“, tai buvo žmogus, kuris dirbo su savimi virš žmogiškų jėgų.

Baal aSulamo knygose jis rado šviesą, kuri nušvietė jam kelią Kūrėjo darbe.

Rabi Elijahu Desler   הגה''צ רבי אליהו דסלר זצוק''ל

Yra žinoma, kad rabi Elijahu Desler labai daug mokėsi iš Baal aSulamo knygų.

Visas jo vidinės Toros supratimas buvo dėka Baal aSulamo komentaro „Sulam“.

Jis gausiai citavo Baal aSulamo raštus savo knygose, ir jose rėmėsi Baal aSulamo žodžiais: pavyzdžiui, sąvokos „gavimas“ ir „davimas“ dažnai kartojosi rabi Elijahu raštuose.

Po mūsų mokytojo Baal aSulamo mirties, jo sūnus rabi Baruchas Šalomas išvyko į užsienį ir ilgą laiką buvo apsistojęs Geitsgede.

Čia, rabi Joel įsteigtoje ješivoje, ravas Baruchas mokė jo mokinius.

Mokymo namai Bucharų rajone    בית הכנסת בשכונת הבוכרים

Sugrįžimas į Jeruzalę     חזרת לירושלים

Baal aSulamas sugrįžo į Jeruzalę ir iš pradžių apsigyveno Ben David gatvėje, po to – Jechezkelio gatvėje, o dar vėliau, 1939 metais, Musajof gatvėje, Bucharų rajone.

Šiame rajone taip pat gyveno vienas judėjas, emigrantas iš Bucharos.

Jis apmokėjo pastato, kuriame buvo Baal aSulamo namai ir Beit-midrašas, statybų darbus.

Tai padarė tai su sąlyga, kad kiekvieną Šabatą, Baal aSulamas palaimins jį palaiminimu „Tas, kuris palaimino mūsų protėvius...“.

Širdies smūgis     התקפת לב

Ravas Azrielis Chaimas Lembergeris pasakojo:

„Mūsų mokytojas Baal aSulamas knygą „Pratarmė knygai Zohar“ parašė per vieną naktį (tai buvo name Bucharų rajone).

O ryte jį ištiko širdies smūgis.

Tada buvo pakviesti rabi David Meincbergas ir mano tėvas bei mokytojas rabi Moše Baruchas. Jie atvyko devintą ryte.

Pamenu, mano tėvas tada pasakė:

„Baal aSulamas, dar prieš atvykdamas į Izraelį, buvo užbaigęs visą savo sielos ištaisymo darbą šiame pasaulyje.

Ir kiekvieną kartą jis ieškojo galimybės, kaip dar gali pasitarnauti Pasaulio Valdovui.

Todėl, kai jau užbaigė „Pratarmę knygai Zohar“ ir atliko visą darbą, jį ištiko širdies smūgis.

Kas dėl jo paties, tai jam jau nebuvo jokios prasmės likti šiame pasaulyje.

O aš pats atsimenu, kad mūsų mokytojas sėdėjo prie stalo, visiškai neturėdamas jėgų ką nors padaryti.

Ant stalo stovėjo žvakidės. Staiga Baal aSulamas krūptelėjo ir pasakė:

„Man pasirodė, kad dabar Šabatas“.

Paskui mano tėvas paaiškino, jog jei Baal aSulamas nesėdėjo ir nerašė, tai jam atrodė, kad yra Šabatas.

Daktaras mūsų mokytojui pasakė, jog tam, kad pirštai atsipalaiduotų, jam draudžiama gilintis į mokymą, todėl gerai būtų tiesiog paskaityti Psalmes.

Atsakė tada Baal aSulamas:

„O argi įmanoma Psalmes skaityti be įsigilinimo?“

Jam reikėjo labai daug poilsio, kad atstatytų jėgas ir grįžtų prie rašymo“.