• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Namuose       בביתו

Mūsų mokytojo Baal aSulamo dukra Bat Ševa Raichberd pasakojo:

„Mano tėvas beveik neišeidavo iš namų, Beit-Kneset (Maldos namai) visuomet būdavo jo namuose, tad jam nereikėjo išeiti iš namų maldai.

Ir taip pat visas jo rašymo procesas vyko namuose.

Leisdavo laiką ant namo stogo Jeruzalėje, visiškai paniręs mintyse ir susijungęs su Pasaulių Karaliumi.  

Visi Guro ravai, tokie kaip „Beit Israel“, „Lev Simcha“, „Pnei Menachem“, ateidavo į Baal aSulamo namus.

Netgi žentai ateidavo į jo namus, kad Baal aSulamas susidarytų įspūdį apie juos, tačiau tik jis pats beveik neišeidavo iš savo namų“.

Dar pasakojo Bat Ševa:

„Mano tėvas neleido savo dukrų į mokyklą, nes nebuvo tinkamos mokyklos.

Todėl atsiuntė mums vieną moterį, kuri mus mokė skaityti iš siduro („siduras“ – knyga, kurioje yra atspausdintos šventinės ir kasdieninės maldos) ir iš Penkiaknygės.

Kai paaugau, pasakiau savo tėvui:

„Tėve, aš jau esu didelė, bet nieko nemoku ir nežinau“.

Atsakė man:

„Jei atsikelsi kiekvieną dieną penktą ryto, išmokysiu tave“.

Ir iš tiesų buvo periodas, kai keldavausi penktą valandą, ir mano tėvas skirdavo man savo brangaus laiko. Jis mokė mane Penkiaknygės ir šiek tiek aritmetikos.

Kartą, kai vėlai vakare, jo dukros „Tnaim“ pasirašymo metu („Tnaim“ yra dokumentas, kuriame jaunikio ir nuotakos tėvai paskiria vestuvių dieną ir prisiima materialinius įsipareigojimus už vestuves ir už jaunųjų aprūpinimą), vėlavo ateiti žmonės, kurių jie laukė, Baal aSulamas pasakė:

„Žmonės pripratę pasirašyti „Tnaim“ naktį, todėl, kad dieną jie užsiėmę savo prekybos reikalais, tačiau jie nežino, jog mano „parduotuvė dirba“ būtent naktį...“.