• נפשי אויתיך בלילה, אף רוחי בקירבי אשחרך. כי כאשר משפתיך לארץ, צדק למדו יושבי תבל. ישעיה כו' – ט Mano siela troško Tavęs naktį, taip pat dvasia manyje (troško Tavęs) anksti rytą. (Izaijas 26 – 9).

מבוא לספר הזהר ג, ד, ה  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             3.

Pirmas apribojimas.

Mūsų realybės suvokime yra keturi lygiai:
– materija (medžiaga),
– forma, apsirengusi materija,
– abstrakti forma,
– esmė.
Ir viskas taip pat yra ir dešimtyje sfirot.
Ir žinok, kad apie „esmę“ ir apie „abstrakčią formą“, kuri yra dešimtyje sfirot, knyga Zohar nekalba išvis.
Tai reiškia, kad Zoharas nagrinėja tik dešimties sfirot „materiją“ ir dešimties sfirot „formą, kai jos yra apsirengusios“ materija.

                                                             4.

Antras apribojimas. 

Tarp Kūrėjo ir Jo sukurtų sielų yra trys aspektai:
1. Ein Sof Palaimintas (Begalybė).
2. Acilut pasaulis.
3. Trys pasauliai Brija, Jecira ir Asija.

Žinok, kad knyga Zohar nagrinėja tik tris pasaulius Brija, Jecira ir Asija.
Ir „Ein Sofą Palaimintą“ bei pasaulį „Acilut“ knyga Zohar nagrinja tik tiek, kiek trys pasauliai
B – J – A gauna iš šių, „aukštesnių“ pasaulių.
Tačiau tiesiogiai „Ein Sofo Palaiminto“ ir pasaulio „Acilut“ knyga Zohar nenagrinėja išvis.

                                                               5.

Trečias apibojimas. 

Trijuose pasauliuose Brija, Jecira ir Asija yra trys aspektai:
1. Dešmt sfirot ir tai – „Dieviškumas”, šviečiantis tame pasaulyje.
2. Trys žmonių sielų lygiai: nešamot, ruchot ir nefašot.
3. Kita, kiekviename pasaulyje esanti realybė vadinama angelais (malachim), drabužiais (levušim) ir pastatais (eichalot), kurių sudėtinių dalių yra nesuskaičiuojama daugybė.

Ir suprask, kad nors knyga Zohar plačiai aprašo kiekviename pasaulyje esančių kitų sudėtinių dalių smulkmenas, tačiau Zohar žodžiai yra visada sukoncentruoti tik į šiame pasaulyje esantį žmonių sielų aspektą.
Todėl, kai yra nagrinėjami kiti aspektai, tai tik tam, kad sužinoti, kokiu dydžiu sielos gauna iš šių aspektų.
Tai reiškia, kad tai kas neliečia sielų gavimo iš šių aspektų, knyga Zohar nekalba apie tai išvis.
Taip pat reikia suprasti, kad kiekvienas dalykas, pateiktas knygoje Zohar liečia tik tai, ką gauna siela.

Ir šie apribojimai yra labai griežti, todėl jei besigilinantis labai nesisaugos, tada Zoharo žodžiai „išves“ jį iš šių apribojimų, ir žmogus iškart susipainios.
Todėl  visa tai suvokdamas, pajutau reikmę išplėsti šių trijų „apribojimų“ aiškinimą, tiek kiek leido mano jėgos, kad būtų suprantama kiekvienai sielai.