• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• „Nes Tu – Kūrėjas, mūsų Dievas, sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis rasą – palaiminimui, o ne prakeikimui, gyvenimui, o ne mirčiai, sotumui, o ne alkiui!“ (Iš Maldos apie rasą).

שערי קדושה חלק ג שער ה  

Šventumo vartai Trečia dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

Apie pranašystės lygį (kokybę)

2.

Tada yra visiškai pašalinamos visos pašalinės mintys, o vaizduotė, kuri yra iš pagrindinės „gyvulinės“ sielos, yra „sustabdoma“ visiškai.
Tai reiškia, kad žmogus negali nei įsivaizduoti, nei galvoti, nei mąstyti apie jokį dalyką iš mūsų pasaulio.
Kaip lygtais siela „išeina“ iš kūno ir kyla į dvasinius pasaulius, į savo „šaknį“,
t.y. siela kyla „pasaulis“ po „pasaulio“, kol pasiekia savo aukštutinį „šaltinį“.

Ir ten siela gauna šviesą iš dešimties savo sfirot „šaknies“,
prie kurios siela yra „prisitvirtinusi“.
Iš tikro lygiai tuo pačiu „keliu“, kuriuo siela „pakilo“,
ji paskui „grįžta“ atgal į „protingą sielą“, esančią yra kūne.
Ir tuo visuose pasauliuose yra „padidinamas“ šviesos ir džiaugsmo kiekis.

Toliau, iš „protingos sielos“, ji jau grįžta į kitą sielos dalį – „gyvulinę“,
kurioje jau yra vaizduotė, paverčianti šią šviesą materialiais „objektais“ ir informacija.
Ir šie „objektai“ jau yra „suprantami“, lygtais būtų tiesiogiai „matomi“.

Taip pat, kartais, nusileidžianti šviesa, vaizduotės pagalba įgauna „angelo pavidalą“.
Šis angelas kalba, mato girdi ir pan., apie tai parašyta:
„Kūrėjo dvasia kalbėjo su manim“ (Šmuel 2).

Kartais pranašystė būna penkiuose dvasiniuose jutimo organuose,
kurie veikia vien tik vaizduotės pagalba,
ir šie dalykai yra visiškai atskirti nuo „materialios“ vaizduotės ir „materialių“ minčių.

Ir pati „pranašystė“ yra dviejų rūšių:
Viena rūšis – tai visų pranašų pranašystė.
Kai šviesa, pasiekusi „protingą“ sielą, nusileidžia į „gyvulišką“ sielą,
ten „pranašystės“ šviesa yra atvaizduojama mintimi, penkiais jutiminiais organais ir vaizduote.
Tačiau šis šviesos poveikis yra labai didelis,
todėl išoriniai jutiminiai organai „sudreba“ nuo šio poveikio,
ir neturi „jėgų“ priimti šią šviesą.

Iš tikro ši pranašystės būsena būna labai panaši į „sapną“,
nors tai nėra tikras „sapnas“.
Apie tai parašyta:
„Ir mieguistumas (תרדמה – tardema) apėmė Abramą“ (Berešit 15 – 12).

Antra rūšis – tai tobula pranašystė.
Kai jutiminiai organai jau gali „aiškiai“ ne „per sapną“ priimti pranašystės šviesą,
ir tai – Moše pranašystė.
Šioje pranašystėje Moše siela buvo visiškai skaidri,
t.y. savo veiksmų dėka Moše pasiekė aukštą šventumo lygį,
ir buvo „pašalintas“ gyvuliškos sielos „nešvarumas“.

Iš tikro yra be galo daug žmogaus sielos „šaknų“,
ir tik nuo žmogaus sielos „šaknies“ aukštumo atitinkamai priklauso pranašystės šviesos kokybė.
Tačiau, nors žmogaus sielos „šaknis“ gali būti iš labai aukštos „vietos“,
norint nusipelnyti, ir iš ten „pritraukti“ šviesą,
visas pagrindinis darbas turi būti „apačioje“.
Ir jei žmogus ištaisė save „apačioje“,
jis gali pritraukti „pranašystės“ šviesą tik iš savo sielos „šaknies“ pakopos.