kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ג שער ח  

Šventumo vartai Trečia dalis. Aštuntieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

 
 
 

Uždaryti užduotį




Trumpa instrukcija, kaip priartėti prie šventumo mūsų laikais

 

Žmogus turi praeiti penkis išsityrinimus:

1.      Sugrįžti nuo visų nuodėmių, kaip priedermėse  „nedaryk“, taip ir priedermėse „daryk“,

ir įvykdyti viską, ką pataria išminčiai, dėl blogų savybių,

bei daugiau negrįžti prie savo klaidų.

               Ypač tolintis nuo sunkių nuodėmių:

   – Kūrėjo vardo niekinimo;

   – Šabato nesilaikymo;

   – lytinių santykių su žmona menstruacijų metu;

   – savaiminio sėklos išsiliejimo;

   – nuo priesaikų, netgi tikrų;

    nuo žiūrėjimo į nuogus kūnus;

   – nuo „lašon hara“, apkalbų, šaipymosi, tuščių kalbų;

   – nuo didybės, puikybės, pykčio, priekabumo,

   – nuo liūdesio;

 Žmogus turi artintis prie:

    – kuklumo,

    – nusižeminimo,

    – džiaugimosi savo dalia.

 

2.      Įvykdyti visas 248 priedermes „daryk“.

Ypač nustatyti pastovų laiką Toros mokymuisi.

                 – Melstis su intencija.

                 – Su tinkama intencija laiminti  maistą ir kitus palaiminimums.

                 – Mylėti savo artimą, pirmiausia Izrael ( jašar El – einantį į Kūrėją).

                 – Pagerbti Šabatą su visomis smulkmenomis.

                 – Kiekvieną naktį keltis po  pusiaunakčio gedėti dėl Jeruzalės, ir mokytis Toros.

                 – Visi žmogaus veiksmai turi būti Dangaus vardu su meile.

 

3.      Pasiruošti  ir nusiteikti „Šventos dvasios“ priėmimui.

 

4.      Išsityrinti kūną, t.y. pasinerti mikvoje ir užsidėti švarius drabužius.

 

5.      Paruošti save priimti „Šventą dvasią“, tai reiškia, kad geros savybės (midot) turi tapti žmogui natūralia prigimtimi. Pasilikti namuose vienam, būti švariam, tyram ir šventam. Žmogaus visai neturi trikdyti aplinka.

 

 

 Ir jei visą tai pasiruoš, tada po vidurnakčio yra pats tinkamiausias metas.

 

Žmogus turi stipriai užmerkti akis.

Paskui „išvaryti“ iš galvos visas šio pasaulio mintis,

lyg iš žmogaus „išeitų“ jo siela, lyg jis būtų miręs.

 

Toliai reikia stipriai susitelkti mintyse apie aukštutinį pasaulį,

kad „susilieti“ ten su savo sielos „Šaknimi“ ir aukštutine šviesa.

 

Reikia mintyse įsivaizduoti, lyg jo siela „išėjo“ iš žmogaus ir „pakilo“ į viršų.

Taip pat reikia įsivaizduoti aukštutinius pasaulius, lyg pats stovėtų juose.

Paskui reikia nukreipti mintis taip, kad gauti savo „dalį“ juose.

Ir tada mintyse visiškai „atsiriboti“, lyg ant žmogaus jau nusileido „Šventa dvasia“.

 

Tačiau, jei žmogus nieko nepajus, reiškia, kad jis dar nepakankamai 

nusiteikė ir paruošė save, todėl reikia dar daugiau „sustiprėti“

 dvasiniame darbe ir šventume.

Ir po keleto dienų vėl pabandyti viską ta pačia tvarka, kol galiausiai 

žmogus nusipelnys,

ir ant jo „nusileis“ ant „Šventa dvasia“.

 

Tačiau reikia labai saugotis, kad nenusileistų dvasia su „sitra achra“  gėrio 

ir blogio „priemaišomis“.

Kaip apie tai atsitiko Ben Azai ir Ben Zoma, kylant į Pardesą (Talmudas, Chagiga).

Todėl, jei  atsivers žmogui dalykai apie šio pasaulio tuštybes, kurie nėra Toros dvasioje,

reikia juos „varyti“ lauk, ir vėl sustiprėti šventumo darbe,

kaip paaiškinta ankstesniuose vartuose.