Dabar galima suprasti kas parašyta knygoje Zohar:
„Šio kūrinio (knygos Zohar) pagalba išeis Izraelio sūnūs iš tremties“.
Ir dar daugelyje vietų parašyta, kad tik dėl kabalos išminties (vidinės
Toros) išplitimo plačiose masėse nusipelnysime visiško išsivadavimo (geula šlema).
Taip pat pasakė išminčiai, kad „šviesa, esanti Joje (vidinėje Toroje,
Zohare) sugrąžina žmogų prie gerumo“.
Ir pabrėžė būtent labai tiksliai, kad tik šviesa, esanti Toros viduje, yra kaip:
„Auksiniai obuoliai ant sidabrinių lėkštučių“.
Iš tikro tik Toros „viduje“ slypi ši „ypatinga savybė“ (sgula),
gražinanti žmogų prie gerumo.
Kaip atskiras žmogus, taip ir visa tauta, tik suvokdami vidinę Torą ir Jos paslaptis,
įvykdys sumanymą, dėl kurio ir buvo sukurti.
Taip pat šis pažinimo tobulumas garantuoja mums „Teisingumo Mašijacho“ atėjimą.
Parašyta: „Duok išmintį išmintingiems“,
ir dar: „Į kiekvieną išmintingą širdį įdėjau išmintį“.
Todėl mums reikia didelio „išminties apie tiesą“ (kabalos) pasklidimo masėse.
Tai reiškia, kad mes turime būti verti ir pasiruošę suprasti „teisingumo Mašijachą“.
Todėl išminties pasklidimas ir „Teisingumo Mašijacho“ atėjimas yra susiję vienas su kitu.
Ir suprask gerai.
Iš tikro mes privalome įkurti mokymo namus ir parašyti knygas, kad
pagreitinti kabalos išminties pasklidimą plačiuose tautos sluoksniuose.
Ir taip nebuvo anksčiau dėl baimės, kad atsiras nepadorūs mokiniai, kaip jau aiškinome.
Tai ir buvo tremties ilgumo dvasiniuose pasauliuose iki šių dienų, priežastis.
Kaip pasakė išminčiai:
„Mašijachas, Davido sūnus, ateis kartoje, kurioje visi bus teisuoliai“.
Tai reiškia, kad jei visi žmonės atsitrauks nuo žemų aistrų ir garbės vaikymosi,
tada bus galima plačiai įkurti mokymo namus,
kad paruošti visus Mašijacho, Davido sūnaus atėjimui.
„Arba kartoje, kurioje visi bus nusidėjėliai“,
t. y. tokioje kaip ši karta, kur:
„Kartos veidas, kaip „šuns veidas“,
„Nuodėmės baimė paniekoje“
ir „Išminčių išmintis pradės „dvokti“.
Tada bus galima „nuimti“ griežtą apsaugą (išminties paslaptims).
Ir „likusius Jakovo namuose“ su „plakančiomis širdimis“,
bei norinčius suvokti šią išmintį savo egzistencijos tikslui, „pavadins šventais“.
Todėl tokie žmonės galės ateiti ir mokytis be jokio pavojaus ir baimės,
nes juose jau „neprasiverš“ blogi instinktai, kad „parduoti išmintį turguje“.
Iš tikro nebebus pirkėjų, nes ši išmintis bus plačių masių paniekinta,
juk jos dėka negalima pasiekti, nei žemų troškimų, nei garbės.
Ir todėl kiekvienas galės ateiti į mokymo namus ir mokytis.
Tada apie tai sužinos visi norintys, ir pas visus vertus šios išminties,
padidės pažinimo ir sąmoningumo lygis.
Ir tuo būdu nusipelnysime „Teisingumo Mašijacho“ atėjimo ir mūsų sielų išsigelbėjimo.
Iš tikro dabar „nuėmiau“ nuo savęs didelį priekaištą,
nes savo knygose paaiškinau daugiau už savo pirmtakus,
ir atvėriau paslaptis, kurias privaloma slėpti.
Tai reiškia, kad daugelio dalykų, kuriuos paaiškinau savo knygose,
iki šiol neatvėrė joks kabalistas.
Ir tai dešimt sfirot esmė visuose aspektuose,
t. y. „tiesioginė“ ir „grįžtama“ šviesa, „vidinė“,
taip pat „supanti“ šviesa, „smūginis susijungimas“ (zivug de aka) ir „nuskaidrėjimo“ paslaptis.
Tai reiškia, kad visa tai prieš mane buvę autoriai su subtiliomis
užuominomis specialiai „išmėtė“ vienur ir kitur, kad ‚atsitiktinis“ žmogus
negalėtų suprasti ir sujungti šiuos dalykus.
Iš tikro aš, su man atsivėrusios Kūrėjo šviesos ir su savo mokytojų
pagalba, surinkau šiuos dalykus, sujungiau ir atvėriau juos.
Ir labai aiškiai paaiškinau sfirot dvasinę prasmę, aukščiau „vietos“ ir aukščiau „laiko“.
Tačiau man yra pareikšti sekantys priekaištai:
– jei aš nieko naujo nepridėjau prie savo mokytojų Ari ir Chaimo Vitalio žodžių, tai kodėl jie, nepaaiškino šių dalykų?
– taip pat ir vėlesni komentatoriai neatvėrė ir nepaaiškino to, ką padariau aš?
– ir, kas gi yra šis autorius, kuriam būtų didelė garbė būti „dulkėmis po šių išminčių kojomis“, teigiantis, kad jo dalis geresnė už jų dalią?
Tačiau iš tikro aš nieko nepridėjau prie savo mokytojų žodžių, ir taip
pat neįnešiau nieko naujo, kaip tai gali pasirodyti daugelyje mano raštų vietų.
Ir visi mano žodžiai jau buvo parašyti ir atskleisti Ari knygose „Šmone šearim“, „Ec chaim“,
bei „Mevo šearim“, ir nepridėjau prie jų nei vieno žodžio.
Tik ankstesni kabalistai, norėdami paslėpti dalykus, „išmėtė“ juos šen bei ten,
dėl to, kad karta dar nebuvo visa nuodėminga, todėl buvo reikalinga ypatinga apsauga.
Tačiau dabar dvasiniuose pasauliuose išsipildė visi išminčių pasakyti žodžiai,
turėsiantys įvykti Mašijacho atėjimo „išvakarėse“.
Ir šioje mūsų kartoje jau nebėra jokios baimės atverti kabalos išmintį,
kaip paaiškinau aukščiau, todėl mano žodžiai „atverti ir sutvarkyti“.